captcha

Jūsų klausimas priimtas

IAE uždarymui ES ketina skirti triskart mažiau nei prašo Lietuva (atnaujinta)

Naujausias Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto projektas numato, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus baigtas iki 2017-ųjų, o uždarymo darbams bus skiriama tris kartus mažesnė suma, nei norėjo Lietuva. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Naujausias Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto projektas numato, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus baigtas iki 2017-ųjų, o uždarymo darbams bus skiriama tris kartus mažesnė suma, nei norėjo Lietuva.

Nepaisant Lietuvos diplomatų pastangų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymui nepalankūs skaičiai vis dėlto įrašyti į Europos Sąjungos biudžeto derybų schemą. Briuselyje neabejojama, kad juos pakeisti bus itin sunku.

Dokumentas numato, kad Ignalinos projektas papildomai gaus 210 mln. eurų vietoj norėtų 770 milijonų, o europinių pinigų kranelis galutinai bus užsuktas po ketverių metų.

„Užfiksuota, kad ES įsipareigoja suteikti papildomą adekvačią finansinę paramą. Be jokių apribojimų, be jokių datų , tiesiog yra tokai formuluotė. Tai dabar tokie ketinimai ši ES, kai Sąjunga nori sumažinti mums skiriamą pinigų sumą. [...] Sakyčiau, tokie pasiūlymai iš ES pusės yra neadekvatūs ir neatitinka stojimo sutarties“, – teigia energetikos ekspertas Romas Švedas.

Užtektų tik branduoliniam kurui sutvarkyti

Lietuvos Vyriausybės atstovai ne kartą sakė, kad tokios sumos tikrai neužteks uždaryti jėgainę, o savo lėšomis Lietuva nėra pajėgi to padaryti.

„Praktiškai sutvarkom branduolinį kurą ir viskas. Greičiausiai reiktų keisti išmontavimo strategiją. Užsitęstų visi darbai ir kainuotų brangiau“, – LRT televizijos naujienų tarnyba sako Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus. 

Pasak jėgainės vadovo, gavus tik dabar žadamus pinigus, neribotam laikui reikėtų atidėti reaktorių ardymo darbus, o visas uždarymo procesas  užsitęstų net kelis dešimtmečius. Energetikos ekspertai primena, finansiškai remti Ignalinos jėgainės  uždarymą  Europos sąjunga įsipareigojo Lietuvai stojant į šią bendriją. Stojimo  sutartyje yra įrašyta, kad Lietuvai vienai uždaryti jėgainę bus nepakeliama finansinė našta.

Tačiau galutiniai sprendimai priklausys nuo Europos Sąjungos vadovų, kurie į Briuselį renkasi kitą savaitę derėtis dėl septynerių metų Bendrijos biudžeto. Briuselyje neabejojama, kad bendrijos biudžeto projekte įrašytus skaičius pakeisti bus sunku. Tačiau Lietuvos pusė nuleisti rankų nežada. Kitą savaitę į aukščiausio lygio vadovų susitikimą vyksianti Dalia Grybauskaitė bandys išsiderėti Lietuvai naudingiausią išmokų paketą. 

„Iš tiesų, šis  pasiūlymas nėra naujas. Jį kaip ir anksčiau vertiname kritiškai. Derybose Lietuvai yra svarbios trys pozicijos – žemės ūkio struktūrinių fondų ir IAE uždarymo finansavimas. Todėl derybų metu Lietuva sieks naudingiausio bendro finansinio paketo“, – teigia Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Siekti didesnės paramos ir Ignalinai, ir žemdirbiams ir iš struktūrinių bendrijos fondų žada padėti ir Briuselyje dirbantys Lietuvos europarlamentarai. Tačiau visi pripažįsta  gauti didesnį kąsnį iš menkėjančio ES biudžeto gali būti sunku. Didžiosios bendrijos šalys – Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ragina 25 milijardais apkarpyti ir siūlomą daugiau kaip trilijono eurų biudžetą, esą taupyti būtina ir šioje srityje.

Lietuvai atstovausianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė sieks iškovoti ir lygesnes tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams bei pakankamą struktūrinių fondų finansavimą. Pagal naujausius siūlymus, šie kerpami labiausiai – mažinimas gali siekti net 30 mlrd. eurų.

Palyginimui – tokių pinigų Lietuvai pakaktų 13 metų finansuoti visus šalyje vykdomus struktūrinių fondų projektus.  

BFL nuotr.
BFL nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...