captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: Syderių saugyklą statytume tik su ES parama

Lietuva įgyvendintų apie 1 mlrd. litų vertės Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą, tik tuo atveju, jei gautų Europos Sąjungos paramos ir jei nepavyktų susitarti su Latvija dėl galimybės naudotis Inčukalnio saugykla, teigia energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, ES parama tikriausiai būtų gauta, jei projekte dalyvautų ir Lenkija.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Lietuva įgyvendintų apie 1 mlrd. litų vertės Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą, tik tuo atveju, jei gautų Europos Sąjungos paramos ir jei nepavyktų susitarti su Latvija dėl galimybės naudotis Inčukalnio saugykla, teigia energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, ES parama tikriausiai būtų gauta, jei projekte dalyvautų ir Lenkija.

„Kadangi suma pakankamai didelė, mes matom, kad tokią saugyklą būtų praktiška naudoti tuo atveju, jeigu būtų gauta europinė parama. Ar ji gali būti gauta, turėtų paaiškėti 2016 metais. (...) Lietuvos aktyvumas taip pat dar priklausys nuo mūsų santykių su latviais ir nuo prieigos prie Inčukalnio saugyklos, kadangi reikia vertinti naudingiausią ekonomiškai“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė R. Masiulis.

Paklaustas, kuris variantas būtų ekonomiškai naudingesnis – Syderių ar Inčukalnio – jis teigė, kad tai dar reikia suskaičiuoti.

„Tada pamatysime, priklausys nuo derybų, kol kas sunku atsakyti“, – sakė R. Masiulis. Anot jo, potencialiausia partnerė, siekiant europinės paramos, būtų Lenkija.

„Yra tam tikri kriterijai ir tam reikėtų suinteresuotų šalių – pirmiausiai Lenkijos, nes Lenkijos yra didžiausias poreikis saugomom dujom. Pas juos yra trūkumas saugyklų ir kad būtų regioniškumas projekto, labai tikėtina, kad partneriu galėtų būti Lenkija“, – teigė ministras.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad Latvija iki šiol nėra įgyvendinusi trečiojo ES energetikos paketo bei nenustačiusi aiškių ir nediskriminuojančių trečios šalies prieigos prie Inčukalnio saugyklos taisyklių, todėl Lietuva paraleliai svarsto dujų saugojimo Syderiuose alternatyvą.

Ministras pirmininkas taip pat teigė, kad svarbu dėl Syderių projekto susitarti su Lenkija.

„Jis nei stabdomas, nei įšaldomas – toliau bus dirbama su Lenkija. (...) Kalbant apie projektą, turime suprasti, kad turi toliau būti vykdomas pokalbis su Lenkija, nes šio projekto atsiperkamumas galimas tada, kai turėsime susitarimą su Lenkija. (...) Turime žinoti, ar jis bus finansuojamas iš CEF programos ir taip pat lygiagrečiai vykdyti pokalbius su Latvija dėl Inčukalnio“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Butkevičius.

R. Masiulis aiškino, kad bendras Syderių saugyklos tūris būtų apie 1 mlrd. kubų – iš jų 500 mln. kubų būtų buferinės dujos, kurių negalima išpumpuoti. Esant poreikiui, Syderių saugyklos tūrį būtų galima didinti, o paties projekto įgyvendinimas truktų apie 7 metus.

Sąlygos leistų Lietuvoje įrengti požeminę dujų saugyklą

Lietuvoje yra visos tinkamos sąlygos įrengti požeminę gamtinių dujų saugyklą, paskelbta po penkerius metus trukusių Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo tyrimų.

„Lietuvos energijos gamybos“ tyrimų rezultatai parodė, kad Syderių geologinė struktūra yra tinkama požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti. 

Projekto kaštų ir naudos analizė parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. kub. m darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva. Nustatyta, kad, esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas.

Preliminari tokio projekto bendra investicija siektų 1,081 mlrd. litų, iš kurių infrastruktūros įrengimas kainuotų apie 600 mln. litų, dar apie 481 mln. litų kainuotų 500 mln. kub. m dujų „pagalvės“ suformavimas veiklai būtinam dujų slėgiui saugykloje palaikyti.

Ekonomiškai naudingiausia būtų įgyvendinti projektą pritraukiant Europos Sąjungos (ES) Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo lėšas ir panaudojant saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Statant tokią saugyklą dalis jos tūrio galėtų būti skiriama Lenkijos rinkos poreikiams, nes šioje šalyje gamtinių dujų suvartojama 5,5 karto daugiau nei Lietuvoje, joje aukštas dujų saugojimo paslaugų poreikis ir kainų lygis, rašoma tyrimo ataskaitoje.

Dėl projekto palaikymo būsimoje ES bendro intereso projektų atrankoje ir suinteresuotumo naudotis saugyklos teikiamomis paslaugomis siūloma pradėti dialogą su Lenkijos atsakingomis institucijomis.

Jei projektui būtų skirta dalinė finansinė ES parama, Syderių požeminė gamtinių dujų saugykla galėtų būti pastatyta per 7 metus.

Lietuva svarsto dujų saugojimo Syderiuose alternatyvą, nes Latvija iki šiol nėra įgyvendinusi ES Trečiojo energetikos paketo ir nenustačiusi aiškių ir nediskriminuojančių trečios šalies prieigos prie Inčukalnio dujų saugyklos taisyklių, pabrėžia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...