captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Žali“ specialistai įtikinėja: mes – geri, nes esame pigesni

„Aš jums kainuosiu pigiau“, – tokiu sakiniu pokalbį su būsimu darbdaviu pradeda dažnas jokios patirties neturintis jaunuolis. Prie šio argumento jis tegali pridėti aukštosios ar profesinės mokyklos diplomą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

„Aš jums kainuosiu pigiau“, – tokiu sakiniu pokalbį su būsimu darbdaviu pradeda dažnas jokios patirties neturintis jaunuolis. Prie šio argumento jis tegali pridėti aukštosios ar profesinės mokyklos diplomą.

Išsilavinimą įrodantis dokumentas – dažniausiai per menka priežastis įdarbinti jauną žmogų, kurį dar teks išmokyti, kad galėtų savarankiškai atlikti skirtas užduotis. Todėl įsitvirtinti darbo rinkoje siekiantys jaunuoliai patys primena, jog atverdami jiems duris darbdaviai galės naudotis mokesčių lengvatomis, o pusę atlyginimo kelis mėnesius už juos mokės Europos Sąjunga.

Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo biržose yra bemaž 26 tūkstančiai jaunų (iki 25 metų) bedarbių. Jie sudaro 13,1 procento visų bedarbių.

Sugundė vaikino argumentai

Nerimas dėl darbo kamuoja vilnietį Povilą Šorį. 25 metų vaikinui, Vilniaus Gedimino technikos universitete šįmet baigusiam architektūrą, tai bus pirmas darbas pagal specialybę.

Ilgai po susitikimus su darbdaviais blaškytis vaikinui neprireikė. Jis keliolikai įmonių išsiuntė savo gyvenimo aprašymą, o motyvaciniame laiške, be kitų argumentų, įrašė ir tai, jog priimdamas nepatyrusį specialistą darbdavys gaus paramą.

„Manau, tai buvo svarbu”, – sakė P. Šorys, iki šiol galintis pasigirti tik studijų praktikos metu įgytais įgūdžiais. Jaunas architektas įtiko Vilniuje įsikūrusiai įmonei „Vildomus“.

Kol kas bendrovės atstovai ir P. Šorys susitarė žodžiu, o sutartį pasirašys, kai Darbo birža pateiks reikalingus dokumentus paramai skirti. Darbdavys pažadėjo P. Šoriui skirti darbo vadovą, iš kurio absolventas semsis praktinės patirties.

„Būtinai norėjau darbo pagal įgytą specialybę“

„Būtinai norėjau darbo pagal įgytą specialybę. Kai man paskambino dėl susitikimo, apsidžiaugiau. Neabejoju, kad tai, ko reikia, išmoksiu per tris, daugiausia – šešis mėnesius, kiek ir bus teikiama piniginė parama. Kai nulipsiu darbo vadovui nuo galvos, kils ir atlyginimas“, – skaičiavo P.Šorys. Sutartas atlygis jaunam specialistui tiko.

Palypėjo karjeros laiptais

Prieš dvejus su puse metų statybos ir remonto įrankiais prekiaujančioje įmonėje „Hardim“ įsidarbinusi Violeta Tyščuk čia dirba iki šiol.

Tuomet ji buvo Vilniaus kolegijos diplomą gavusi jauna specialistė. Iki tol mergina apėjo nemažai įmonių, bet vis išgirsdavo: „O patirtis?“

„Jau įsidarbinusiai iš pradžių buvo sunku – atrodė, kad darbas vyriškas. Dabar jau reikia nerimauti dėl kitų dalykų, pavyzdžiui, kaip įmonei suktis, kai ateina žiema ir baigiasi remonto bei statybų sezonas”, – kalbėjo jau trečiuosius darbo metus skaičiuojanti 23 metų mergina.

Per tą laiką pailgėjo jai tenkančių pareigų sąrašas, o drauge pakilo ir atlyginimas.

„Man tenka daugiau darbų, netaikomos jokios nuolaidos kaip jaunai darbuotojai”, – vardijo praėjusių metų pavasarį iš administratorės prekybos vadove tapusi V. Tyščuk.

Pravertė naujokės užmojai

„Mūsų įmonė nedidelė, todėl pareigų pavadinimas nelabai ką reiškia. Bet akivaizdu, jog Violetai tenka vis daugiau pareigų – ji rūpinasi ir kainodara, ir klientais“, – pasakojo įmonės vadovas Rolandas Žygelis.

Jis neslėpė, kad priėmus įgūdžių neturinčią darbuotoją teko įdėti nemažai pastangų, bet tai, ką pavyko pasiekti, jį džiugina.

„Prireikė abipusės kantrybės. Ji labai norėjo mokytis, o aš mačiau gerų perspektyvų“, – apie mokymų etapą, kuris truko apie metus, pasakojo R. Žygelis.

Jau tada vadovas neabejojo, kad V. Tyščuk liks dirbti jų įmonėje.

„Ne vien dėl paramos ją priėmėme. Be to, nedidelei bendrovei labai nepravartu kaitalioti darbuotojus“, – sakė R. Žygelis.

Per kelerius pastaruosius metus įmonė padidėjo, pagausėjo klientų, buvo išplėsta elektroninė parduotuvė. Daugiau nei prieš metus kolektyvą papildė dar viena mergina. Tuomet ji buvo ką tik baigusi Vilniaus Gedimino technikos universitetą.

„Ji mums atvėrė akis dėl prekybos internetu. Iki tol manėme, jog tiesiog pakanka turėti tokią parduotuvę, o dabar aišku, kad reikia jai skirti tiek pat dėmesio, kiek tradicinei prekybai ar net daugiau“, – aiškino R. Žygelis.

Labiausiai vilioja mažas įmones

Iki šių metų liepos 31 dienos galiojo Socialinio draudimo nuostatos, kuriomis buvo nustatyta „Sodros“ įmokų lengvata darbdaviams, įdarbinusiems pirmą kartą pagal darbo sutartį dirbančius žmones.

Nuo rugpjūčio 1 dienos „Sodros“ įmokų lengvatą darbdaviams pakeitė nauja paramos forma – dalies darbo užmokesčio kompensavimas pirmą kartą įdarbintam žmogui. Dalis darbo užmokesčio bus kompensuojama jauniems žmonėms nuo 16 iki 29 metų. Pirmą kartą įdarbinto asmens statusas bus saugomas 12 mėnesių nuo įdarbinimo pirmą kartą.

Nuo rugpjūčio darbdavys už darbuotoją turi mokėti visas „Sodros“ įmokas, įskaitant pensijų draudimo įmokas, tačiau jam bus kompensuojama fiksuota darbuotojo atlyginimo dalis.

Toks dalies darbo užmokesčio kompensavimas darbdaviams bus teikiamas pagal ES fondų lėšomis finansuojamą priemonę „Parama pirmajam darbui“. Tokia parama labiausiai traukia mažas ir vidutines įmones, kuriose dirba iki 50 žmonių.

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Bedarbių gretos pamažu traukiasi

Nemažai bėdų keliantis jaunimo nedarbas pastaraisiais metais mažėja.

Statistikos departamento duomenimis, jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 metų ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento.

Antrąjį 2012 metų ketvirtį 15–24 metų bedarbių buvo 33,7 tūkst., arba kas tryliktas 15–24 metų asmuo. Palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, jų skaičius sumažėjo 2,2 tūkst. (6,1 proc.).

Antrąjį 2012 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 99,9 tūkst. 15–24 metų gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmuoju, padidėjo 11 tūkst. Visą darbo dienos ar savaitės laiką dirbo 86,2 procento 15–24 metų užimtų gyventojų.

Jaunimo užimtumo lygis antrąjį 2012 metų ketvirtį sudarė 22,3 procento, per ketvirtį jis padidėjo 2,5 procentinio punkto.

Antrąjį 2012 metų ketvirtį ekonomiškai neaktyvūs buvo 314,6 tūkst., arba 70,2 procento, 15–24 metų asmenų. Iš jų 92,8 procento mokėsi aukštojoje, profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...