captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės kontrolė abejoja, ar tikslinga „Būsto paskolų draudimui“ perskolinti 60 mln. Lt

Valstybės kontrolei, Seimui pateikusiai išvadą dėl 2013 metų biudžeto, suabejojus, ar tikslinga 60 mln. litų perskolinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Finansų ministerija paaiškina, kodėl būtina užtikrinti šios bendrovės finansinį stabilumą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Valstybės kontrolei, Seimui pateikusiai išvadą dėl 2013 metų biudžeto, suabejojus, ar tikslinga 60 mln. litų perskolinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, Finansų ministerija paaiškina, kodėl būtina užtikrinti šios bendrovės finansinį stabilumą.

„Būsto paskolų draudimas“ yra vienintelė Lietuvoje veikianti kreditų draudimo bendrovė, atliekanti socialinę funkciją – įgyvendina valstybės paramos būstui įsigyti ir daugiabučiams namams modernizuoti politiką, suteikia gyventojams galimybę gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis ir teikia paramą paskolas jau paėmusiems gyventojams, laikinai sunkmečiu patiriantiems finansinių problemų. Šiems uždaviniams būtina užtikrinti įmonės finansinį stabilumą. Jos veiklą prižiūri Lietuvos bankas, bendrovė turi vykdyti priežiūros institucijos nustatytus riziką ribojančius rodiklius. Todėl ir yra numatyta galimybė bendrovei gauti lėšų nustatytiems uždaviniams įgyvendinti“, – teigiama Finansų ministerijos komentare.

Valstybės kontrolės nuomone, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų prognozės 2013 metams yra optimistinės, pelno mokesčio – tikėtina, o gyventojų pajamų mokesčio – atsargi.

Valstybės kontrolė, vertindama 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atkreipė dėmesį, kad galimai ne visos valstybės biudžeto išlaidos (iš viso – 128 mln. litų) yra įtrauktos į valstybės biudžeto asignavimus ir, esant poreikiui, būtų finansuotos iš papildomai pasiskolintų lėšų. Atitinkamai tai galimai nesuderinama su Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad Fiskalinės drausmės įstatymo tikslas yra užtikrinti fiskalinio deficito kontrolę. Tuo metu Valstybės kontrolės audito ataskaitoje minimos išlaidos, finansuotinos iš pasiskolintų lėšų arba nedarytų įtakos valdžios sektoriaus deficitui, skaičiuojamam pagal Mastrichto metodologiją (tokios kaip Europos investicijų banko kapitalo didinimas, nes sukuriamas finansinis turtas), arba yra itin neapibrėžtos (pavyzdžiui, mokėjimai už skolinius įsipareigojimus palūkanoms ir teismų išlaidos).

Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad minimos išlaidos būtų neišvengiamos tik realizavusis tam tikriems rizikos scenarijams, dėl to yra labai neapibrėžtos ir tokia apimtimi nebūtų logiška šias išlaidas planuoti valstybės biudžeto asignavimuose, kurie yra pagrįsti realiais (planuojamais) išmokėjimų poreikiais.

Dalį iš 128 mln. litų rizikos mokėjimų sudaro galimos palūkanos už skolinius įsipareigojimus (82 mln. litų). Pastarųjų mokėjimų poreikis realizuotųsi tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė 2013 metų pradžioje dalį skolinimosi poreikio finansuotų skolindamasi JAV dolerių rinkoje (ir mokėtų obligacijų pusmetinį kuponą). Tačiau šiuo metu tai nėra laikoma centriniu Vyriausybės skolinimosi scenarijumi. Viską diktuoja rinkos sąlygos. Įvertinant sudarytus Vyriausybės skolinimosi sandorius 2012 metais, įskaitant ir išleistą viešą euroobligacijų, denominuotų eurais, emisiją (š. m. balandžio mėnesį – 400 mln. eurų) realu, kad Vyriausybė ir 2013 metais turės galimybę skolintis palankiomis sąlygomis šia valiuta (atitinkamai už 2013 metais išleistą eurais denominuotą euroobligacijų emisiją palūkanos būtų mokamos ne anksčiau kaip 2014 metais).

Kitą dalį iš minėtos išlaidų sumos (128 mln. litų) sudaro Europos investicijų banko (EIB) kapitalo didinimas (26 mln. litų) pagal daugiašalį valstybių susitarimą. EIB kapitalo padidinimo Finansų ministerija tikisi šiais metais, tačiau tai priklauso nuo EIB valdybos priimant reikalingus sprendimus. Padidinus EIB kapitalą šiais metais, 2013 metais nebūtų išmokėjimų poreikio šiam tikslui.

Likusią rizikos išlaidų sumą (20 mln. litų) sudaro įmanomos išlaidos, susijusios su teisminiais ginčais su „Gazprom“ ir banko „Snoras“ akcininkais. Šio rizikos veiksnio realizavimasis priklauso nuo veiksnių, kurių Vyriausybė nevaldo, pavyzdžiui, galimos Vladimiro Antonovo pretenzijos Lietuvai arbitražo teisme, nors Finansų ministerija nemato tam objektyvių priežasčių.

Kaip ELTA jau skelbė, Valstybės kontrolės teigimu, valstybės biudžete nesuplanuotos kai kurių ministerijoms pavaldžių įstaigų pajamos (apie 4 mln. litų), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, atsižvelgiant į 2013 m. akcizų pajamų prognozes, suplanuota 11,5 mln. litų per daug valstybės biudžeto lėšų, o asignavimai tam tikrais atvejais suplanuoti nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų – nerodant jų ekonominės paskirties (t. y. „viena eilute“).

„Konsoliduoti viešuosius finansus – vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. litų. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln. litų, tačiau atkreipiame dėmesį, kad į jį neįskaityta 128 mln. litų valstybės biudžeto išlaidų“, – pristatydama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės kontrolės teigimu, Finansų ministerija, prognozuodama pajamas, iš esmės įvertino veiksnius, turinčius įtakos jų surinkimui.

Įvertinusi valstybės pinigų fondų sąmatas 2013 metams Valstybės kontrolė esminių pastabų neturėjo, tačiau įžvelgia riziką dėl lėšų pagrįstumo - numatomų skirti Valstybės turto fondui likvidatoriaus paslaugoms atlikti ir valstybės turto valdymo informacinės paieškos sistemos kūrimui.

„Apie audito rezultatus informavome Seimą ir atsakingas institucijas. Siūlome į juos atsižvelgti tikslinant valstybės biudžetą“, – sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...