captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sparčiausiai kainos Lietuvoje auga kavinėse ir restoranuose

Statistikos departamentas pastebi, kad bene sparčiausiai kainos Lietuvoje auga kavinėse ir restoranuose. Nors rugpjūčio mėnesį šalyje buvo fiksuotas bendras kainų mažėjimas (-0,1 proc.), viešojo maitinimo įstaigose per metus kainos paaugo 4,7 proc. Ar apsilankymas kavinėse netaps įkandamas tik aukščiausias pajamas gaunantiems gyventojams?
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Statistikos departamentas pastebi, kad bene sparčiausiai kainos Lietuvoje auga kavinėse ir restoranuose. Nors rugpjūčio mėnesį šalyje buvo fiksuotas bendras kainų mažėjimas (-0,1 proc.), viešojo maitinimo įstaigose per metus kainos paaugo 4,7 proc. Ar apsilankymas kavinėse netaps įkandamas tik aukščiausias pajamas gaunantiems gyventojams?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dar prieš metus 3,28 proc. gyventojų išlaidų tekdavo restoranams, kavinėms ir panašioms įstaigos. Šiemet joms gyventojai skiria jau tik 2,41 proc.

Kalbant apie gyventojų skiriamas lėšas kavinėms ir restoranams, reikia nepamiršti, kad apie pusė šiame sektoriuje išleidžiamų pinigų (46 proc.) tenka Vilniuje įsikūrusioms viešojo maitinimo įstaigoms.

Vakarienė kavinėse turėtų ir toliau brangti

SEB banko finansų Julita Varanauskienė, paklausta, ar pastoviai kylant kainoms kavinėse ir restoranuose, apsilankymas jose netaps prabanga, pabrėžė, kad ir iki šiol išėjimas su šeima ar draugais į kavinę yra prabanga.

Kitaip specialistė vertina maitinimo įstaigose siūlomus dienos pietus. Pasak jos, čia didelė konkurencija, todėl kainos turėtų ir toliau išlikti konkurencingos.

„Vis dėlto skirtumas tarp dienos pietų ir ne dienos toliau didės, nes dienos pietums žmonės yra jautrūs ir čia didelė konkurencija. Kai kalbame apie vakarieniavimą, veikia jau kiti dalykai, kaip patinkanti vieta ir čia kaina jau nėra lemiamas dalykas“, – komentavo analitikė.

Pasak J. Varanauskienės, pažiūrėjus į Latvijos ir Estijos pavyzdį, šiose šalyse vakarienė kavinėje ar restorane yra brangi pramoga. O skirtumas tarp dienos pietų kaimyninėse šalyse ir Lietuvoje nėra toks didelis.

SEB banko atstovė pabrėžė, kad kavinių ir restoranų kainoms Vilniuje įtaką daro ir į Lietuvą atvykę užsieniečiai.

Be to, analitikė paminėjo, kad užsienio šalių kavinių ir restoranų kainų skirtumus atspindi ir juose besilankantys žmonės.

„Jei pažiūrėsi, kas užsienyje į kavines ir restoranus vaikšto, tai ten nėra tiek studentų, kiek turime mes. Ten renkasi daugiau vyresnio amžiaus žmonės, kurie sau tai gali leisti“, – kalbėjo J. Varanauskienė.

Banko atstovės teigimu, visai natūralu, kad dėl konvergencijos Lietuvoje greičiau brangsta tos prekės ir paslaugos, kurių kaina labiausiai skiriasi, palyginus su užsienio šalimis.

„Vis dėlto, ko gero, vidutiniam statistiniam vilniečiui Vokiečių gatvė ar kita Senamiesčio gatvė yra prabanga. O, jei žiūrėtume ne į tokias vietas, tai tikriausiai žmonės randa kur nueiti“, – prie išvados priėjo pašnekovė.

Mato pakankamai konkurencijos

Banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė mano, kad Lietuvoje yra pakankamas viešojo maitinimo įstaigų pasirinkimas, todėl net kai kuriose kainoms kylant, jos nuomone, išlieka pasirinkimas apsilankyti tinklinių kavinių ar restoranų vietose.

„Rinkoje pasirinkimas yra platus – nuo labai aukšto lygio restoranų su labai gerais šefais, kur ne kiekvieną dieną galėtų nueiti ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, iki paprastų užeigų ar stambių valdytojų kavinių tinklų, kur taikoma pakankamai žema rinkodara“, – kalbėjo specialistė.

Todėl pašnekovės teigimu, išėjimas su šeima ar draugais į kavinę neturėtų tapti prabangos preke.

„Žinoma, ir dabar ne kiekvienas gali sau leisti kažkur nueiti papietauti. Dažnu atveju tai šeimoms yra pramoga ir nekasdienis įvykis, kurį gali leisti 1–2 kartus per mėnesį“, – teigė O. Bložienė.

Kalbėdama apie dienos pietus, „Swedbank“ atstovė taip pat nemato problemų. Pasak jos, kaip ir per recesiją yra puikiai suveikianti alternatyva – neštis maistą į darbą.

„Manau, kad kainos turi dar augti, nes ir darbo užmokestis auga. Tai, kad sezoninės bulvės pigios, nereiškia, kad patiekalai restorane pigs“, – teigė ji.

Vis dėlto O. Bložienė pasidžiaugė, kad bent jau Vilniuje matyti po krizės atsigaunantis viešojo maitinimo sektorius.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...