captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vitas Vasiliauskas žada apynasrį greitųjų kreditų skolintojams

Lietuvos bankas įveda naujus suvaržymus sparčiai besiplėtojančiai greitųjų kreditų rinkai. Nuo Naujųjų metų turi įsigalioti nauji Atsakingo skolinimo principai, kurie bus privalomi visoms kreditus teikiančioms bendrovėms.
V. Vasiliauskas, ELTA nuotr.
V. Vasiliauskas, ELTA nuotr.

Lietuvos bankas įveda naujus suvaržymus sparčiai besiplėtojančiai greitųjų kreditų rinkai. Nuo Naujųjų metų turi įsigalioti nauji Atsakingo skolinimo principai, kurie bus privalomi visoms kreditus teikiančioms bendrovėms.

 Tokiu būdu Lietuvos bankas tikisi kovoti su per metus 80 proc. paaugusia greitųjų kreditų rinka.

„Nuo šiol greitųjų kreditų įmonės privalės tikrinti besiskolinančiųjų pajamas, įsipareigojimų ir pajamų santykį. Tai taps privaloma“, – įvedamas naujoves pirmadienį pristatė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Be to, Lietuvos bankas nuo Naujųjų metų nebeleis greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms siūlant savo paslaugas klientus vilioti nemokamomis picomis, papildomais pinigais ir kitais, su kreditais nesusijusiais masalais.

„Na, sakykim pirma pica nemokamai ir kažkas tokio. To nebebus“, – paaiškino Lietuvos banko vadovas.

Sėdėjimas ant adatos

Tokių priemonių, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko prireikė, nes atlikus tyrimą paaiškėjo, kad greitieji kreditai Lietuvoje yra lengviausiai paimami, bet sunkiausiai grąžinami kreditai.

„Nėra didelės sumos, bet atskirus atvejus pažiūrėjus tai tampa konkretaus žmogaus didele problema, tame tarpe ir socialine problema. Galėčiau tai palyginti su sėdėjimu ant adatos, kai tu skoliniesi tam, kad paskui atiduotum kitas paskolas. Dažniausiai tokio žmogaus pajamos nėra tvarios, todėl įsisuka toks užburtas ratas“, – teigė V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad greituosius kreditus dažniausiai ima jauni (iki 25 m.) žmonės. Šio amžiaus žmonės dažniausiai ir nesugeba skolų laiku grąžinti.

„Daugiausia skolinasi jaunimas ir daugiausia jaunimas prasiskolina“, – apibendrino Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Pasak V.Vasiliausko, greituosius kreditus imantys žmonės dažniausiai vadovaujasi tik emocijomis ir nepasvarsto, ar galės paskolą laiku atiduoti. Todėl vos kelis šimtus pasiskolinęs žmogus vėliau gali susidurti su kur kas rimtesnėmis bėdomis, kai kartą laiku negrąžinus paskolos vėliau susigadinama asmeninė skolinimosi istorija.

„Kiekvienas iš mūsų turi savo kredito istoriją ir tai paveikia. Atsiranda įrašas, kad vėlavai grąžinti ir atitinkamai vėliau gali atsitikti taip, kad bankinės paskolos kaina bus didesnė ar išvis jos negausi. Tokia nuodėmė vertinama kaip rizikos laipsnis banke“, – dėstė Lietuvos banko vadovas.

Žmogaus galimybėmis atiduoti paskolą nesirūpina ir greituosius kreditus teikiančios bendrovės.

„Tik 10 proc. greitųjų kreditų bendrovių vadovaujasi atsakingo skolinimo, 20 proc išvis netikrina, ar  žmogus turi pajamų. Tai liudija neatsakingą skolinimą“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.

Kuo mažiau – tuo brangiau

Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančios beveik 140 greituosius kreditus teikiančių bendrovių per metus savo rinką išplėtė 80 proc.

Išvis Lietuvoje yra sudaryta beveik 800 tūkst. sutarčių dėl vartojimo kreditų. Tokiu būdu Lietuvos žmonės pasiskolinę beveik 2 mlrd. litų.

14 proc. vartojimo sutarčių sudaryta su greitųjų kreditų bendrovėmis.

Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių dažniausiai skolinamasi mažomis sumomis – iki 1000 litų.

Tiesa, pasiskolinus nedidelę sumą, anot V.Vasiliausko, paskui klientui tenka grąžinti net 200 proc. didesnę sumą.

„Tokio kredito kaina yra virš 200 proc., nors palūkanos tesudaro vos pusę kredito sumos. Kita dalis – įvairūs administraciniai mokesčiai. Žinoma, apie tuo paslėptus mokesčius reklamoje ir pristatant produktą nekalbama“, – pažymėjo jis.

V.Vasiliausko teigimu, apynasrį greituosius kreditus teikiančioms bendrovėms reikia ir todėl, kad šiuo metu iš jų paimtos paskolos negrąžinamos kur kas dažniau (7 proc. sutarčių) nei pasiskolinus iš bankų (2 proc.).

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close