captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus savivaldybė skundžiasi dėl I. Šimonytės kaltės praradusi dalį pajamų

Vilniaus savivaldybės taryba pritarė sprendimui iš Finansų ministerijos skolintis dar 20 mln. Lt. Šie pinigai bus skirti sumokėti darbo užmokestį savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams ir atsiskaityti su „Sodra“. Tačiau mero Artūro Zuoko teigimu, naujosios paskolos galbūt ir neprireiktų, jeigu Seime nebūtų priimti Ingridos Šimonytės parengti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryba pritarė sprendimui iš Finansų ministerijos skolintis dar 20 mln. Lt. Šie pinigai bus skirti sumokėti darbo užmokestį savivaldybės biudžetinių įstaigų darbuotojams ir atsiskaityti su „Sodra“. Tačiau mero Artūro Zuoko teigimu, naujosios paskolos galbūt ir neprireiktų, jeigu Seime nebūtų priimti Ingridos Šimonytės parengti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai.

Šie pakeitimai, savivaldybės teigimu, lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra gerokai mažesnis, negu prognozavo Finansų ministerija, todėl Vilniaus savivaldybei teks 32,3 mln. Lt mažiau NT mokesčio nei 2011 metais.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad NT mokesčio pajamų mažiau surenkama dėl to, jog 2011 metais masinio vertinimo metu nustatyta penktadaliu mažesnė NT mokestinė vertė. Be to, nuo 2011 metų neapmokestinamas išperkamosios nuomos bendrovių turtas pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos sutartis parduotas fiziniams asmenims, jeigu jis nenaudojamas ekonominei ar individualiai veiklai. Tai esą lėmė, kad asmenys tokiu būdu įsigiję gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, ūkio ir kitokio nekilnojamojo turto, nebemoka NT mokesčio, nors realus turto savininkas išlieka finansinės nuomos (lizingo) įmonės.

Dėl pastarojo pakeitimo, A. Zuoko teigimu, Vilnius kasmet praras apie 18 mln. Lt. Ir tai esą dar labiau didina sostinės skolas, kurios jau siekia beveik milijardą. Situacijos kaltininkė, anot mero, yra finansų ministrė I. Šimonytė, pasiūliusi tokius įstatymo pakeitimus.

Situacijos kaltininkė, anot A. Zuoko, yra finansų ministrė I. Šimonytė, pasiūliusi tokius įstatymo pakeitimus.

Tačiau Finansų ministerija laikosi kitokios nuomonės. Finansų ministrės patarėjos visuomenės informavimo klausimais R. Jakilaitienės atsiųstame atsakyme rašoma, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie tai, jog NT įstatymo pataisos suteikė naujas lengvatas bankams, o juo labiau – kad bankai neprivalo mokėti mokesčio už perimtą nekilnojamąjį turtą, kurio nuosavybė atitenka bankui.

„Ir iki, ir po NT įstatymo pataisų bankai, suteikę paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti gyventojui, kuris tą turtą paskolos davėjui įkeisdavo, už jį NT mokesčio nemokėjo, nes formalus turto savininkas – paskolą paėmęs asmuo. Nekilnojamojo turto mokestį mokėti reikėjo ir reikia tik tuo atveju, kai bankas perima turtą iš kliento savo nuosavybėn“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme.

Finansų ministerija aiškina, kad NT įstatymo pataisos tik prilygino išperkamosios nuomos (finansinio lizingo) ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sandoriuose dalyvaujančių šalių pareigas kreditavimo sąlygoms, nes ekonominė esmė yra ta pati. Tik nuosavybė šiuo atveju pirkėjui pereina paskutinės įmokos sumokėjimo metu, o kreditavimo atveju – iš karto.

Naująją paskolą savivaldybė naudos mokėdama atlyginimus Vilniaus mokyklų, vaikų darželių, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų ir sporto, sveikatos, socialinės rūpybos įstaigų darbuotojams.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close