captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusų spauda apie SGD terminalą: „Gazprom“ belieka pakelti dujų kainą Lietuvai

Rusų žiniasklaida plačiai nušvietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo-laivo „Independence“ (liet. „Neprikausomybė“) kelionę į Klaipėdą ir krikšto ceremoniją – paskelbta per šimtas straipsnių. Nuo trumpų žinučių iki analitinių tekstų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Rusų žiniasklaida plačiai nušvietė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo-laivo „Independence“ (liet. „Neprikausomybė“) kelionę į Klaipėdą ir krikšto ceremoniją – paskelbta per šimtas straipsnių. Nuo trumpų žinučių iki analitinių tekstų.

Rusų publikacijose dažniausiai kritiškai žiūrima į dujų terminalo ekonominį pagrįstumą, daugiausia strėlių smigo į SGD kainą – verčiama abejoti, kad bėgant nuo vilko („Gazprom“), neužšokta ant meškos (brangesnių dujų).

„Kainos permainingos“

Leidinys „Argumenti ir fakti“ savo publikaciją skyrė atsakyti į klausimą, ar dujos iš Norvegijos ir Kataro gali tapti alternatyva Rusijos tiekiamam kurui.

Tekste primenama, kad iki SGD terminalo pastatymo Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo „Gazprom“ dujų – iš Rusijos į Lietuvą tekėjo 100 proc. šio kuro.

„Visų pirma, kad pasiektų nepriklausomybę nuo „Gazprom“, Lietuvai reikia surasti energetinių resursų tiekėjus, kurie sugebėtų visiškai patenkinti šios Baltijos valstybės „žydrojo kuro“ poreikį. Rugpjūtį valstybinė įmonė „Litgas“ pasirašė penkerių metų trukmės sutartį su Norvegijos „Statoil“ dėl 540 mln. kub. m suskystintų dujų tiekimo. Tačiau, kaip minėta anksčiau, užtikrinti energetinį saugumą Vilniui reikia 3 mlrd. kub. m (dujų). Užpildyti likusius terminalo pajėgumus lietuviai planuoja dujomis iš Kataro ir JAV, tačiau jokių sutarčių kol kas nėra“, – rašoma straipsnyje.

Toliau analizuojamos dujų kainos. Teigiama, kad Lietuva už tūkstantį kubinių metrų gamtinių dujų mokėjo po 430 dol., kai vidutinė kaina Europai – 380 dol. Nuo gegužės „Gazprom“ dujas Lietuvai pardavinėja po 359 dol.

„SGD kainos reguliuojamos momentinėje rinkoje (angl. spot market) ir jos labai permainingos. Vienareikšmiškai pasakyti, ar bus SGD dujos pigesnės nei tiekiamos vamzdžiais, ekspertai nesiryžta. Šaltuoju metu laiku SGD kainos yra aukštesnės nei vasara: pavyzdžiui, JAV praėjusią žiemą jos buvo brangesnės nei eksportuojamos „Gazprom“, – dėsto leidinys.

„Kiek kainuos atpigusios dujos, dabar pasakyti sunku, nes tikslios kainos nėra, belieka spėlioti. Pagal Lietuvos ir Norvegijos naftos bei dujų įmonės „Statoil“ susitarimą, norvegai kasmet per SGD terminalą Lietuvai pristatys 540 mln. kubinių metrų dujų. Šių dujų kaina bus skaičiuojama pagal Didžiosios Britanijos dujų indeksą. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų gegužės iki rugpjūčio šis indeksas didėjo, taigi tokiu atveju dujų kaina siektų 260–290 eurų (897–1001 Lt) už 1 tūkst. kubinių metrų dujų, t.y. pigiau, negu Lietuva mokėjo už „Gazprom“ dujas. Iš pradžių Lietuvos valdžia skelbė, kad per SGD terminalą pirks dujas pagal žemesnę negu „Gazprom“ kainą, tačiau skirtingais periodais, nelygu Didžiosios Britanijos dujų indeksas, kainos svyruos nuo 370 iki 480 dolerių (1006–1306 Lt) už 1 tūkst. kubinių metrų“, – cituojamas centro „Obščestvenaja Duma“ ekspertas ir įmonės „Nalogovik“ advokatas Sergejus Varlamovas.  

Jeigu lūkesčiai sutaps su realybe ir SGD kainos bus tokios, kaip prognozavo Vilnius, egzistuoja visos galimybės, kad D. Grybauskaitės pareiškimai apie pergalę prieš „Gazprom“ taps tikrove.

„2015 metais kilus nesutarimams su „Gazprom“, Lietuva galės ramiai atsisakyti rusiškų dujų ir nesutikti su sąlygomis, kurios jai yra nenaudingos. Tačiau taip įvyks tik tuo atveju, jei Lietuva sugebės rasti tiekėją ar tiekėjus, kurie per šį terminalą parduos reikiamą kiekį dujų Lietuvai palankiomis kainomis“, – pridūrė S. Varlamovas.

„Kad tik ne iš Rusijos“

Leidinys „Vzgliad“ savo publikaciją iškalbingai pavadino „Kad tik ne iš Rusijos“, o paantraštė skelbia „Lietuva brangiai sumokės už savo „energetinę nepriklausomybę“.

Pagrindinė straipsnio mintis – SGD dujos kur kas brangesnės nei „Gazprom“. Cituojamas Rusijos nacionalinio energetikos saugumo fondo direktorius Aleksandras Grivačas, kuris oponuoja prezidentei Daliai Grybauskaitei dėl dujų kainų.

„Grybauskaitė stengiasi įtikinti lietuvius, kad 380 dol. už 1000 kub. m rusiškų dujų (vasara „Gazprom“ pateikė 20 proc. nuolaida) – tai politinė kaina. Reiškia, kaina už SGD, kuri mažiausiai 1,5 karto didesnė už „gazprominę“, yra rinkos. Šioje situacijoje „Gazprom“ belieka tik pakelti kainą Lietuvai“, – teigia A. Grivačas.

Anot jo, Lenkija pasirašė sutartį su Kataru dėl 1,5 mlrd. kub. m SGD tiekimo, mokant už 1000 kub. m po 600 dol. Pasak A. Grivačo, tai lėmė, kad Lietuva atsisakė planų pirkti dujas iš šios valstybės.

A. Grivačas prognozuoja, kad investavusi į SGD terminalo infrastruktūrą, Lietuva 2015 m. pabaigoje sumažins perkamų dujų apimtis iš „Gazprom“.

„Tai ne apie konkurenciją ekonomiame lauke. Tai apie tai, kad Lietuva pasiruošusi sumokėti kam nors papildomą kainą, kad tik nepirktų dujų iš „Gazprom“. Lietuva moka politinę kainą už dujų klausimo politizavimą, – teigia jis. – SGD terminalas kainuos Lietuvos vartotojams apie 150 mln. dolerių kasmet“.

„Gazprom“ dominavimo pabaiga

Daugelis leidinių nurodo, kad SGD terminalas reiškia tik vieną – „Gazprom“ monopolio pabaigą.

Portalo Bfm.ru publikacija taip ir vadinasi – „Lietuva pribaigė „Gazprom“ monopolį Baltijos šalyse“, Kasparov.ru straipsnis vadinasi „Lietuva pasikėsino į „Gazprom“ monopolį“, „Lietuva pasiskelbė nepriklausoma nuo „Gazprom“ rašo Oilru.com.

SGD laivo įplaukimas į Klaipėdą nuskambėjo ir Ukrainoje – ši šalis taip pat kenčia dėl priklausomybės nuo „Gazprom“ .

„Šiandien Lietuva įgijo energetinį nepriklausomybę“, „Lietuva sėkmingai išsprendė dujų problemą“, „Lietuva padarė svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link“ – tokiomis ir panašiomis antraštėmis spalio 27 d. puikavosi dauguma Ukrainos portalų ir leidinių.

D. Grybauskaitė: daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos

Primename, kad pirmadienį į Klaipėdą atplaukė suskystintų gamtinių dujų terminalo laivas-saugykla „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“). Antradienį į Klaipėdą atplaukė kitas laivas „Golar Seal“ su terminalo bandymams skirtu kroviniu, kurias tiekia Norvegijos „Statoil“.

„Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios arba papirkinėti mūsų politikus. Sau ir pasauliui darkart įrodėme, kad mūsų tauta sugeba ginti savo nepriklausomybę kasdien – svarbiausias Lietuvos apsisprendimas šiandien yra įrašytas atplaukusio laivo pavadinime“, – „Independence“ krikšto ceremonijoje kalbėjo prezidentė D. Grybauskaitė.

Po ceremonijos D. Grybauskaitė kalbėjo, kad SGD terminalas užtikrins 100 proc. Lietuvos poreikio, bus reikšmingu ir kitoms Baltijos šalims. Tačiau šalies vadovė pridūrė, kad Baltijos šalyse dar reikalingos energetikos pertvarkos.

„Labai svarbu, kad ir Latvija kuo greičiau atliktų tą reformą, kurią padarė Lietuva, atskirdama tiekimą ir gamybą, kad „Gazprom“ kuo mažiau galėtų diktuoti Latvijai jos energetinę ateitį“, – po ceremonijos kalbėjo D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė pridūrė, kad jeigu terminalu naudotis neapsimokėtų, pavyzdžiui, dėl pigių dujų dujotiekiu, juo galima ir nesinaudoti.

Anksčiau energetikos ministras Rokas Masiulis, kuris ėjo ir projektą įgyvendinusios bendrovės „Klaipėdos nafta“ direktoriaus pareigas, teigė, kad iki terminalo Lietuva mokėjo didžiausią dujų kainą pasaulyje.

Anot R. Masiulio, vartotojai jau jaučia mažesnes dujų kainas: „Gazprom“ sumažino dujų kainas Lietuvai apie 20 proc.

„Tai jau keturis kartus atlygino terminalo statybos kainą, – sakė R. Masiulis. – SGD terminalas palyginti yra pigus.“

Energetikos ministras paaiškino, kad jei „Gazprom“ nebūtų sumažinusi gamtinių dujų kainos Lietuvai, permoka būtų tokia, kad jos pakaktų keturiems SGD terminalams.

„Terminalo statybos sąnaudos sudaro 5 proc. galutinėje dujų kainoje vartotojams. „Gazprom“ ją sumažino 20 proc.“, – kalbėjo ministras.

Kaip kainos keisis toliau, priklausys nuo pokyčių rinkoje – SGD kaina susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte. „Dabar kainos priklausys nuo rinkos“, – teigė R. Masiulis.

SGD terminalas veiklą pradės kitų metų sausį – pirmaisiais metais jo pajėgumai sieks 1 mlrd. kubų, vėliau – 4 mlrd. kubų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...