captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Independence“ atplaukė: kiek mokėsime už dujas?

Pamažu Lietuvoje turėtų išnykti baimė, kas būtų, jeigu viduržiemį Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ užsuktų dujas.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.
Xinhua/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Pamažu Lietuvoje turėtų išnykti baimė, kas būtų, jeigu viduržiemį Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ užsuktų dujas.

Pirmadienį į Klaipėdą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-terminalas „Independence“ į rankas Lietuvai įduoda kozirį derėtis dėl dujų kainų su pačiu „Gazprom“, kuris ir toliau turėtų likti svarbus tiekėjas.

Mat bent jau kol kas nuo gruodžio 3 d. veikti pradėsiantis SGD terminalas dėl vamzdynų pralaidumo galėtų patiekti apie pusę Lietuvos poreikio.

Daugelis energetikų ir ekonomistų pripažįsta, kad klausimas, kiek kainuos dujos Lietuvoje, yra sunkus. Ypatingo kainos mažėjimo nesitikima, tačiau neatmetama, kad Klaipėdoje prisišvartavus SGD laivui, „Gazprom“ gali dar labiau nuspausti savo kainą žemyn.

SGD dujų kainas bus nustatoma remiantis Didžiosios Britanijos „National Balancing Point“ (NBP) dujų indekso verte. Remiantis pirmadienio rodikliu, tūkstantis kubinių metrų SGD turėtų kainuoti daugiau nei 800 Lt neskaičiuojant transportavimo.

„Galiu užtikrinti, kad 2015–2016 m. dujos vartotojams nepabrangs“, – interviu LRT televizijos laidai „Labas rytas, Lietuva“ tvirtino premjeras Algirdas Butkevičius.

„Kaip kainos keisis toliau, priklausys nuo pokyčių rinkoje“ – tvirtino ir energetikos ministras Rokas Masiulis.

Dujų tiekimu iš terminalo besirūpinančios bendrovės „Litgas“ vadovas Dominykas Tučkus teigė, kad su Jungtinės Karalystės indeksu siejamos terminalo kainos, nes tai yra likvidžiausia rinka.

„Tai reiškia, kad mūsų kainos nekoreliuos su naftos produktais, o praeityje būdavo taip, kad šių dviejų išteklių kainos išsiskirdavo ir būdavo atvejų, kai sumažėdavo dujų kainos, tačiau vartotojai to nepajusdavo“, – tvirtino jis.

Šiuo metu Lietuva yra pasirašius minimalaus būtinojo dujų tiekimo sutartį su „Statoil“. Penkerius metus ši bendrovė įsipareigoja patiekti po 540 mln. kubinių metrų dujų kasmet. Tai yra maždaug ketvirtadalis Lietuvos poreikio.

Skaičiuojama, kad preliminari penkerių metų kontrakto vertė yra 2,5–3 mlrd. Lt.

Po to, kai „Gazprom“ 20 proc. sumažino savo tiekiamų dujų kainą, šiuo metu Lietuva už rusiškas dujas moka apie 370 JAV dolerių (apie 1010 Lt – DELFI) už tūkstantį kubinių metrų.

„Niekas nežino, kokia kaina pirksime dujas iš SGD terminalo, todėl kad toje rinkoje nėra galimybės pasirašyti ilgalaikių kontraktų ir netgi nėra tokios centralizuotos rinkos kaip elektros ar naftos sektoriuose. Kiekvieną kartą, kai yra poreikis, ieškoma, koks laivas ar kokia platforma turi pajėgumus ir gali pateikti dujas už priimtiną kainą pirkėjui. Kadangi tai yra nauja rinka, galime pasakyti, kad, tikėtina, jog kaina bus labai kintanti“, – DELFI sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Ką tai reiškia Lietuvai?

„Vienu laikotarpiu, pavyzdžiui, vasarą dujos gali būti pigesnės iš Rusijos, o kitu laikotarpiu – iš Latvijos Inčiukalnio saugyklos, o kitą kartą gal bus pigesnės iš SGD terminalo. Negalima tikėtis, kad tik laivu atvežtos dujos bus pigesnės“, – kalbėjo jis.

Dujų kainą galima būtų stabilizuoti įkuriant realiai veikiančią regiono dujų biržą.

„Kuo greičiau reikia kurti bendrą Baltijos regiono įtraukiant ir Suomiją, geresniu atveju ir Lenkiją, dujų rinką. Tokiu atveju būtų išskaidoma rizika ir vienkartinių veiksnių poveikis. Tačiau latviai su „Gazprom“ pasirašė sutartį, kad iki 2017 m. negali to daryti, taigi kalba eitų apie 2020–2022 m. Kitu atveju mes būsime vienakojai, žinoma, terminalas yra geriau negu nieko, bet dabar turėsime panašią analogiją kaip su elektros rinka, kai turime bendrą elektros rinką, tačiau neturime pakankamai jungčių“, – sakė Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, SGD terminalas yra labai didelis žingsnis į priekį užsitikrinant energetinę nepriklausomybę, tačiau reikia padaryti dar daugiau žingsnių.

„Lietuva parodė pavyzdį latviams, o ypač suomiams ir estams, kurie vis dar nesutaria, kur statyti regioninį SGD terminalą. Galime pasidžiaugti, kad nušluostėme nosį, bet nušluostyti nosį vardan nušluostymo, nepakanka, reikia kažką toliau daryti, kad išnaudotume infrastruktūrą. Jeigu sukurtume bendrą rinką, taptume vienais iš pagrindinių jos žaidėjų“, – kalbėjo pašnekovas.

Iki pilnos laimės trūksta pralaidumo

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis mano, kad kainą, už kurią Lietuva pirks dujas, gali lemti ne tik ekonominiai, bet ir politiniai motyvai.

„Konkurencija sudaro prielaidas turėti mažesnę kainą. Puikiai žinote, kad dujų kainos Lietuvoje buvo didžiausios pasaulyje. Jeigu „Gazprom“ stengsis mūsų rinką išlaikyti, kainą turės nuleisti žemiau ir ji gali būti mažesnė nei dabar. Sunku įsivaizduoti, kad „Gazprom“ galėtų visiškai blokuoti tiekimą ir nesistengtų išlaikyti tam tikrą rinkos dalį Lietuvoje. Gali būti, kad terminalas veiksi minimaliu režimu, kadangi „Gazprom“ gali nuleisti kainą žemiau tos, kurią galėtume gauti iš terminalo. Kita vertus, jeigu santykiai Rytuose liktų tokie pat įtempti, o „Gazprom“ ir Kremlius laikytųsi nuostatos maksimaliai riboti tiekimą, tai, žinoma, kainą lemtų situacija tarptautinėse rinkose“, – DELFI komentavo jis.

Taip pat, pasak energetiko, atplaukus laivui, lietuviams turėtų išnykti baimė, kas būtų, jeigu žiemos viduryje „Gazprom“ užsuktų dujų kranelį.

Pagal dabartinį dujų vamzdynų pralaidumą terminalas galėtų patiekti maždaug pusę visų Lietuvai reikiamų dujų. Kai bus įrengtas galingesnis dujotiekis nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, tuomet per terminalą galima būtų galima gauti visą reikiamą dujų kiekį.

„Dėl riboto vamzdyno diametro, per metus galima būtų patiekti apie 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų, metinis Lietuvos sunaudojimas yra – 2,5–3 mlrd. kubinių metrų. Tiesa, maždaug milijardą kubinių metrų dujų sunaudoja „Achemos“ trąšų gamykla“, – komentavo V. Miškinis.

Energetiko nuomone, jeigu būtų norima dalį dujų tiekti Latvijai, tuomet reikėtų stiprinti ir su šia šalimi Lietuvą jungiantį dujų vamzdyną.

Dujų vamzdynus valdanti valstybės įmonė „Amber Grid“ atstovas spaudai Mindaugas Grinius DELFI sakė, kad 2015 metų pabaigoje pastačius magistralinį dujotiekį Klaipėda-Kuršėnai iš SGD terminalo į perdavimo sistemą bus galima patiekti iki 11 mln. kubinių metrų dujų per parą. Šiuo metu esančios perdavimo sistemos pralaidumas yra 4,3 mln. kubinių metrų dujų per parą.

Kainuos išlaikymas

Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus – 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų).

Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.

Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė DELFI sakė, kad terminalo išlaikymo sąnaudos tūkstančiui kubinių metrų vartotojams turėtų kainuoti 90–100 Lt, tačiau dėl mažėjančių „Gazprom“ dujų kainų pirkėjai pokyčių pajusti neturėtų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tikslių skaičiavimų, kiek vartotojams kainuos SGD terminalo išlaikymas, dar nėra pateikusi.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...