captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kūrybiškumo versle ekspertas: mantra „mąstyk globaliai, veik lokaliai“ mirė

Sėkminga ateities įmonė globaliai ne tik mąsto, bet ir veikia, teigia daugiau nei dešimtmetį kūrybiškumo skatinimu ir jo panaudojimu versle besidomintis švedas Fredrikas Harenas.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.
Š. Mažeikos (DELFI.lt) nuotr.

Sėkminga ateities įmonė globaliai ne tik mąsto, bet ir veikia, teigia daugiau nei dešimtmetį kūrybiškumo skatinimu ir jo panaudojimu versle besidomintis švedas Fredrikas Harenas.

Verslo ir lyderystės konferencijoje „Forum One“ pranešimą skaitęs kūrybiškumo ekspertas mano, kad ši taisyklė galioja ir žmonėms. „Ateitis priklauso pasauliui atviriems, o ne savo įprastoje aplinkoje užsidariusiems žmonėms“,  – sako LRT.lt pašnekovas.

Būti atviras F. Harenas skatina ir valstybes. Jo manymu, Rusija smarkiai klysta rinkdamasi izoliacionizmo kelią, o Europą galėtų pasimokyti iš Singapūro, kur pusė gyventojų yra imigrantai.

– Koks žmogus yra kūrybiškas?

– Norint būti kūrybišku, reikia pasitikėti savimi ir veikti, nepaisant to, ką kalba kiti. Tačiau tuo pat metu žmogus turi būti ir pakankamai kuklus. Nuolat savęs klausti, ar jo pasirinktas problemos sprendimo būdas yra geriausias. Tarp šių dviejų savybių reikia rasti pusiausvyrą.

Geras pavyzdys yra sėkmės lydimi sportininkai. Tarkim, futbolininkas Davidas Beckhamas ar tenisininkas Rogeris Federeris – šie žmonės tuo pat metu yra ir pasitikintys savimi, ir kuklūs.

– Savo pranešime sakėte, kad idėja atsiranda, kai žmogus sujungia žinojimą su informacija. Kuo informacija skiriasi nuo žinojimo?

– Žinojimas yra tai, ką žmogus jau žinojo, o informacija – dalykai, kurių jis lig šiol dar nežinojo. Kūrybiškas žmogus žino labai daug, bet niekada nenustoja mokytis. Daug žmonių galvoja, kad išmano viską, ir nustoja mokytis. Tada jie nustoja būti kūrybiški.

– Ar įmanoma sukurti ką nors naujo sujungiant kelis seniai žinomus dalykus?

– Taip, tačiau svarbiausia šio proceso dalis nėra žinojimas ar informacija, o būtent gebėjimas juos sujungti. Vien tik daug žinodamas nebūsi kūrybiškas.

– Kodėl dauguma šiuolaikinių inovacijų atsiranda informacinių technologijų (IT) srityje?

– Visų pirma reikia apibrėžti, ką vadiname IT. Neseniai skaičiau pranešimą statybose naudojamas gumytes gaminančios įmonės darbuotojams. Šiandien jie turi 50 žmonių komandą, kuri kuria programėles inžinieriams. Tos programėlės naudojamos darbo vietoje, kai inžinierius nežino, kurią gumytę jam tuo metu geriausia panaudoti. Net 1 mln. inžinierių visame pasaulyje yra parsisiuntę tą programėlę.

Tad kurioje srityje ši inovacija yra įgyvendinta – IT ar statybų? Žinoma, IT turi įtakos tų gumyčių gamybai. Sakydami, kad šiandien koncentruojamės tik į IT, turėtume teigti, jog praeitame amžiuje viskas sukosi tik apie elektrą.

– Tačiau inovacijos IT srityje yra kur kas labiau matomos. Kodėl?

– Žmonės atkreipia dėmesį tik į vieną inovacijos aspektą. Pavyzdžiui, šiuo metu daug kalbama apie savaime važiuojančius automobilius-robotus, o tai dar tik prasidėjo. Greitai turėsime išmanias kėdes. Tai kur vyksta inovacijos – IT ar kėdžių gamyboje?

– Kaip manote, ar dėl didėjančios IT reikšmės žmonės tapo kvailesni?

– Dabar vartojame labai daug nekokybiškos informacijos, tiesa, ir praeityje žmonės skaitė prastas knygas. Visgi ir pats jaučiu, kad šiandien skaitau labai daug šlamšto, kai anksčiau skirdavau daugiau laiko įsigilinti į kokį nors konkretų klausimą.

Žmonėms sunku susikaupti, nes juos veikia įvairūs išblaškymo šaltiniai, kuriuos galima palyginti su greitu maistu, tai – greita informacija. Jei nori maitintis sveikai, reikia įdėti daugiau pastangų, sąmoningai pasirinkti nevalgyti nesveiko maisto – nevartoti nekokybiškos informacijos.

– Ar tai reiškia, jog nekokybišką informaciją vartojantys žmonės kuria prastas idėjas?

– Nebūtinai, bet vis tiek geriau vartoti kokybišką informaciją. Tarkim, jei paaugliui duosi tik saldainių, tai kurį laiką jis juos ir valgys, bet ilgainiui užsimanys ko nors sveikesnio. Manau, kad šiandien esame lyg tas paauglys ir po kelių metų vis dažniau norėsime kokybiškos informacijos. Būtent tada prasidės iš tikrųjų įdomios inovacijos.

– Ko reikia sėkmingai ateities įmonei?

– Ateities įmonė veikia globaliai ir sprendžia žmonių problemas. Kai ateityje jūsų kas nors paklaus, kuo užsiimate, atsakysite, kokią žmonių problemą sprendžiate. Ne tai, kas esate ar kurioje šalyje yra jūsų darbovietės būstinė.

„Facebook“ nėra JAV įmonė, „Facebook“ užsiima žmonijos sujungimu. Iškart po jos įkūrimo ji buvo globali, nes veikė keliuose elitiniuose universitetuose, kuriuos lankė studentai iš viso pasaulio.

– Tačiau žmonės yra labai skirtingi ir turi įvairiausių problemų. Ar įmanoma jas išspręsti veikiant globaliai?

– Nė viena įmonė neprekiauja ir neteikia savo paslaugų absoliučiai visiems. Jei koncentruojiesi į tai, iš kur esi, lengva pamiršti kokią problemą sprendi. Jei dirbčiau „Harley-Davidson“, sakyčiau, kad esame ne Amerikos, bet laisvės ir maišto simbolis. Galima būti kinu ar lietuviu, kuris save laiko savotišku maištautoju ir tapatinasi su „Harley-Davidson“, nebūtina būti amerikiečiu.

„Harley-Davidson“ yra skirti visiems žmonėms, kurie jaučiasi maištautojais. Kam dar reikia pridėti Ameriką? Ką tai prideda? Tai tik reiškia, kad tailandietis važiuodamas šiuo motociklu niekada nesijaus kaip tikras „Harley-Davidson“ mėgėjas, nes nėra amerikietis.

– Kaip manote, ar Rusija gali būti sėkminga ekonomika, atsiribojusi nuo išorinio pasaulio?

– Žinome, kuri šalis nuo pasaulio atsiriboja geriausiai, tai – Šiaurės Korėja. Ten vadovai valdžioje išlieka tik pasitelkę bauginimus ir žudydami savo pačių žmones. Esu ten buvęs, tai labai šiurpi šalis.

Tačiau izoliavimosi tendencijų galima įžvelgti ir kitose valstybėse. Net ir Švedijoje trečia pagal dydį partija parlamente pasisako prieš imigraciją, už juos balsavo 13 proc. švedų. Aš negaliu to suvokti – kaip žmonės gali taip galvoti. Jie sako, kad reikia remti švedų kultūrą, apibrėžti, kas yra švedas, o kas ne. Prikibo net prie geriausio mūsų futbolininko Zlatano Ibrahimovičiaus, nes jo tėvai – ne švedai. Tai dabar išmesime jį iš mūsų nacionalinės rinktinės? Baikit juokus, džiaukitės, kad jis už mus žaidžia.

Tokią reakciją turi žmonės, kurie bijo pokyčių, nori, kad jų nebūtų. Tačiau globali įmonė ir globalus žmogus yra virš to. Kaip manote, kam ateityje pasiseks labiau: provincialui, gyvenančiam tik savo mažame pasaulio kampelyje ir sakančiam, jog nustos valgyti bananus, nes jie užauginami ne Lietuvoje, ar globaliai mąstančiam žmogui, kuris geriausių idėjų ieško visame pasaulyje?

– Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš kelis metus sakė, kad daugiakultūriškumas žlugo.

– Manau, kad ji yra buka. Tegul nuvažiuoja į Singapūrą, vieną sėkmingiausių šalių pasaulyje, kur gyvena didžiausia milijonierių koncentracija, vyrauja taika. Ten pusė gyventojų yra užsieniečiai. Pats ten gyvenu, mano žmona taip pat užsienietė. Vaikų klasės draugai yra aštuonių skirtingų tautybių. Ir viskas veikia tobulai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...