captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euro belaukiant: ar Lietuvos įmonės jau pasiruošusios?

Lietuvos verslas ir valstybinės institucijos išsijuosusios ruošiasi lito pakasynoms: iki euro įvedimo liko du mėnesiai, o nepadaryta dar daug namų darbų. Sausio 1-ąją lietuvišką litą pakeis ilgai lauktas euras. Gyventojai jau pastebi pirmuosius su tuo susijusius pokyčius – kylančias kainas.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos verslas ir valstybinės institucijos išsijuosusios ruošiasi lito pakasynoms: iki euro įvedimo liko du mėnesiai, o nepadaryta dar daug namų darbų. Sausio 1-ąją lietuvišką litą pakeis ilgai lauktas euras. Gyventojai jau pastebi pirmuosius su tuo susijusius pokyčius – kylančias kainas.

Vis dėlto euro įvedimas apima kur kas daugiau pokyčių versle bei valstybės institucijose, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Daugelis jų didžiajai visuomenės daliai yra nematomi, bet labai svarbūs tam, kad po sausio 1-osios gyvenimas Lietuvoje paprasčiausiai nesustotų.

Kas daroma ir kiek tai kainuos

Lietuva vis labiau artėja prie euro įvedimo slenksčio, todėl Lietuvos versle ir valstybiniame sektoriuje dabar – tikras darbymetis.

Perėjimas prie naujos valiutos neišvengiamai susijęs su daugybe darbų ir investicijų, kurių laiku neatlikus, po 2015-ųjų sausio 1-osios daugybė kasdienių paslaugų, procesų ir sistemų šalyje paprasčiausiai sustotų. Ypač didelės apimties darbai versle ir valstybės institucijose bus atlikti pertvarkant IT sistemas.

Štai valstybės įmonė Registrų centras – vienas didžiausių viešojo sektoriaus informacinių technologijų centrų, tvarkantis pagrindinius valstybės registrus ir teikiantis jų duomenimis grindžiamas elektronines paslaugas – rengiantis euro įvedimui ėmėsi keisti arba atnaujinti maždaug dešimt stambių informacinių sistemų bei posistemių. Šios informacinės sistemos ar jų sudėtinės dalys – labai svarbios visai Lietuvai: jos apima paslaugų užsakymų valdymą bei apskaitą, pagrindinių valstybės registrų paslaugų teikimą, elektronines varžytines, įmonių ir organizacijų steigimo internetu paslaugas bei daugelį kitų svarbių paslaugų.

Kiek tai kainuos? Registrų centro negalutiniais skaičiavimais, visų informacinių sistemų pritaikymas euro įvedimui atsieis iki 7 mln. Lt.

Tuo tarpu kitoje stambioje šalies įmonėje – 16-oje „Lietuvos energijos“ grupei priklausančių įmonių dėl euro prireikė keisti net 41 naudojamą informacinę sistemą. kaip teigė korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė, visam projektui įgyvendinti specialistams prireiks kelių tūkstančių darbo valandų.

VMI sistema dirbs iki 10 kartų greičiau

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) euro įvedimui šiemet pritaikys 7 pagrindines informacines sistemas, o šiems darbams prireiks kiek daugiau nei 1 mln. Lt. Iš viso, kaip skaičiuoja VMI, siekiant tinkamai paruošti IT sistemas perėjimui prie euro reikės investuoti beveik 5 mln. Lt.

Tiesa, jei kai kurios įmonės ir valstybinės institucijos tik paskutinę minutę pradėjo pasirengimą naujai valiutai, tai VMI ruoštis eurui pradėjo dar pernai.

Bene didžiausias VMI iššūkis siekiant sėkmingai pereiti prie naujos valiutos naudojimo buvo susijęs su investicijomis į Mokesčių apskaitos informacinę sistemą (MAIS) – nacionaliniam valstybės turtui prilyginamą pagrindinę mokesčių apskaitos sistemą Lietuvoje. MAIS netiesiogiai naudojasi visi šalies gyventojai, įmonės bei institucijos, mat šia sistema yra apskaitomos visos mokesčių operacijos, vykdomos Lietuvoje.

Tad nieko keisto, kad per MAIS atliekamų kasdienių operacijų bei duomenų perdavimo apimtys yra tiesiog neįtikėtino masto, o jų apimtys bei duomenų kiekiai ypač išaugo pastaraisiais metais. Dėl šios priežasties MAIS priskiriama prie vienos svarbiausių IT sistemų Lietuvoje.

Siekiant užtikrinti sklandų pasirengimą dirbti euro režimu, VMI neseniai baigtas įgyvendinti grandiozinis projektas – MAIS perkėlimas į vienos pirmaujančių pasaulio programinės įrangos kompanijų „Oracle“ serverį „Exadata“. To prireikė, nes pagrindinė Lietuvos mokesčių apskaitos sistema paskutiniu metu lėčiau apdorodavo didžiulius duomenų kiekius ir vartotojai dėl to patirdavo įvairių nepatogumų.

Tačiau kaip sako VMI informacinių technologijų departamento direktorė Rasa Karosienė, visa tai jau praeitis: po perkėlimo į „Oracle“ serverį MAIS greitaveika padidėjo net apie dešimt kartų. Pasak R.Karosienės, kai kurie IT procesai, anksčiau trukdavę nuo 5 iki 9 valandų, dabar lengvai įvykdomi vos per valandą. VMI sistemos ne tik pradėjo dirbti greičiau, bet ir pareikalauja gerokai mažiau rankinio specialistų darbo, o tai leidžia sutaupyti lėšų. Be to, dabar visos programos automatiškai konvertuoja valiutą iš litų į eurus.

„Nuo šiol kasdienės šimtatūkstantinės MAIS operacijos jau vyksta stabiliai ir be jokių trukdžių. Šią naudą jau pajuto ir vartotojai“, – teigė VMI informacinių technologijų departamento direktorė R.Karosienė. Tad naują valiutą eurą VMI pasitiks visiškai pasirengusi.

„Sodra“ išsivers su 3 mln. Lt

Dar pernai pasiruošimą eurui pradėjo ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – taip pat milžiniškus kiekius duomenų valdanti „Sodra“, kurioje yra sudarytas euro įvedimo veiksmų planas bei specialistų darbo grupė, atsakinga už jo įgyvendinimą. Kaip sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas ir Euro įvedimo komisijos pirmininkas Mindaugas Strumskis, planuojama, kad visi svarbiausi darbai, susiję su euro įvedimu, kainuos iki 3 mln. Lt. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta IT sistemų atnaujinimui.

„Skaičiavome, planavome, modeliavome, kiek laiko reikėtų, kad pasikeitimai įvyktų sklandžiai ir laiku, kiek tai galėtų kainuoti, kokius teisės aktus teks keisti, kokios didžiausios rizikos, kaip jų išvengti ir pan. Peržiūrėjome, kas buvo nuveikta Lietuvoje planuojant euro įsivedimą 2007 m., kokia kitų šalių patirtis, – apžvelgė M.Strumskis. – Metų pradžioje mūsų specialistai kelis kartus lankėsi Latvijos institucijose, atsakingose už valstybinį socialinį draudimą. Ten aptarė visus praktinius euro įvedimo klausimus, domėjosi, su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susidūrė, kokių klausimų daugiausia kilo gyventojams.“

Taigi jis įsitikinęs, jog gyventojai gali būti ramūs – viskas vyksta pagal planą ir po sausio 1-osios „Sodra“ bei jos vartotojai dėl euro įvedimo jokių nesklandumų nepatirs.

Galime pasiruošti geriau nei latviai ir estai

Didelei daliai Lietuvos valstybinių ir privačių įmonių IT sistemų parengimo eurui paslaugas teikiančios kompanijos „Oracle“ vadovas Baltijos šalyse Olle Tischler atkreipia dėmesį, kad skirtingų įmonių ir institucijų pasirengimas eurui Lietuvoje vyksta dvejopai: vienur sistemos atnaujinamos su IT bendrovių pagalba, kurių programos leidžia automatiškai konvertuoti sistemas iš litų į eurus, o kitur tai mėginama daryti paprasčiausiu rankiniu būdu. Vis dėlto „Oracle“ vadovas Baltijos šalyse pabrėžia, kad Lietuva turi puikias galimybes eurą pasitikti puikiai pasiruošusi, nes gali pasinaudoti savo Baltijos sesių – Latvijos ir Estijos – patirtimi.

„Šiandien mes matome, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje perėjimo prie euro metu daug darbų buvo daryta paskubomis, neturint plano ir tinkamai nepasiruošus. Dėl to nemažai įmonių ir valstybinių institucijų turėjo tam tikrų problemų, – situaciją komentavo O.Tischler. – Tačiau daugeliu atvejų Latvijos bankai, telekomunikacijų ir mažmeninės prekybos įmonės, valstybinės institucijos ruošdamosi eurui galėjo naudotis Estijos patirtimi, na, o Lietuva šiuo požiūriu yra dar geresnėje padėtyje, nes gali matyti ir pritaikyti iš karto dviejų kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos patirtį bei pasiruošti šiam svarbiam įvykiui dar geriau.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...