captcha

Jūsų klausimas priimtas

Euras veda verslininkus iš kantrybės: baudos siekia ir 120 tūkst. Lt

Euro įvedimo Lietuvoje faktas smogė verslininkams. Valdžia grasina baudomis, visuomenė – skundais, tad kone visi verslininkai, ypač smulkieji, jaučiasi pasimetę – baus dėl to, kad bandome išlikti rinkoje?
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Euro įvedimo Lietuvoje faktas smogė verslininkams. Valdžia grasina baudomis, visuomenė – skundais, tad kone visi verslininkai, ypač smulkieji, jaučiasi pasimetę – baus dėl to, kad bandome išlikti rinkoje?

Specialioje DELFI euro įvedimui skirtoje rubrikoje sulaukėme ne vieno nusivylusio verslininko žinutės. Jie stebėjosi ir tikino, kad su jais bandoma susidoroti. Verslininkų teigimu, nedidinti kainų prieš euro įvedimą – tiesiog neįmanoma. Esą viskas brangsta, aplinkybės ir rinka keičiasi, todėl, jei nesikeis ir jie, paprasčiausiai bankrutuos.

Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovas, vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas patikino, kad verslininkų iš neturėjimo ką veikti bausti jie nežada, bei sutiko paaiškinti, už kokius veiksmus ir kokio dydžio nuobaudos gresia, o kada verslininkai gali jaustis saugiai.

Baus ir jei kainos bus neteisingai sumažintos

„Valdžia grasina baudomis už neteisingą perskaičiavimą į eurus. Dirbu įstaigoje, kur paslaugos visada buvo teikiamos suapvalinus kainas iki litų. Dabar perskaičiavus į eurus, kaina gaunama su eurocentais. Ar būsime nubausti ir tada, jei apvalinsime kainas iki eurų, bet pirkėjo naudai?“, – klausė viena iš skaitytojų.

V. Ūsas patikino, kad taip – tai būtų pažeidimas.

„Reikia griežtai vadovautis žemiau nurodytais reikalavimais: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 4-201 patvirtintose Prekių ir paslaugų kainų nurodymo dvejopo kainų skelbimo laikotarpiu rekomendacijose nustatyta, kad kainos litais ir eurais nurodomos pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, kurį sudaro šeši reikšminiai skaičiai – 3,45280. Šis kursas negali būti apvalinamas ar trumpinamas. Prekių ir paslaugų kainų apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens yra pridedamas 1; Jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.

Perskaičiuojant prekių ir paslaugų kainas, kaina eurais nurodoma su tiek pat skaitmenų po kablelio, kaip ir kaina litais. Jeigu kaina litais nurodyta be skaitmenų po kablelio, perskaičiavus kainą eurais, po kablelio nurodomi du skaitmenys. Jeigu perskaičiuojamoje kainoje turi būti ne daugiau kaip du skaitmenys po kablelio, apvalinama pagal trečią skaitmenį po kablelio; jeigu perskaičiuojamoje kainoje turi būti daugiau kaip du skaitmenys po kablelio, pavyzdžiui, trys, – pagal ketvirtą skaitmenį ir t. t. Galutinė vartotojo mokėtina suma apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio (artimiausio cento), neatsižvelgiant į tai, kiek skaitmenų po kablelio nurodyta prekės ar paslaugos kainoje“, – patikino VVTAT atstovas.

Vairuotojams grąžos duoti eurais nebūtina

„Esu taksi vairuotojas ir jau dabar nujaučiu, koks pragaras manęs laukia sausio 1 dieną, kai turėsiu ne tik vežti klientą, bet dar ir konvertuoti grąžą į eurus bei teisingai ją atiduoti klientui. Darbo našumas automatiškai kris. Man teks vežiotis daug metalo. Ekspertai, ką patartumėte tokiems žmonėms, kaip mes, kurie bus priversti tapti valiutų keityklomis?“, – klausė kitas DELFI skaitytojas.

V. Ūsas priminė, kad Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais per 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos viešojo transporto priemonėse ir taksi atsiskaitant litais turi būti siekiama grąžą duoti eurais, bet gali būti duodama litais. Tačiau, jeigu klientas atsiskaito eurais, jam grąža turi būti atiduodama eurais.

Tad bent kurį laiką vairuotojui pakankamu eurų kiekiu rūpintis nereikės.

Kainas didinti galima, tačiau tai reikia daryti pagrįstai

„O kaip man nedidinti kainų? Turiu mažą maisto parduotuvėlę, šiandien nuėjau į banką užsisakyti euro paketų, 200 euro monetoms reikia turėti seifą būtinai, ir mokėti už atvežimą 70 litų, mat man atveš 200 eurų, o pati pasiimti iš anksto negaliu. Jei nesutinku, tada turėsiu sausio pirmąją stovėti eilėje banke, kad pasikeisčiau eurus ir atidavinėčiau grąžą žmonėms, o koks pirkėjas ateis nusipirks čiulpinuką, padavęs 200 litų, ir atiduok grąžą eurais, kad mandras. Turėsiu būti valiutos keitykla, mat tokie įstatymai ir turiu 10 proc. atiduoti, kad atvežtų 200 eurų, tai kaip man nedidinti kainų?“, – domėjosi verslininkas.

„Aš savo statybos įkainius pakėliau apie 10 proc. ir kodėl to turėčiau nedaryti, kai minimalią algą darbininkui buvau priverstas pakelti, valstybės mokesčiai padidėja, o aš pusmetį kažkodėl neturiu teisės didinti įkainių?“, – priekaištavo įmonės vadovas.

Tačiau V. Ūsas patikino, kad teisės aktai nedraudžia pagrįstai didinti prekių ir paslaugų kainų.

„Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvoje veikia rinkos kainos, o tai reiškia, kad verslo subjektai turi teisę laisvos rinkos sąlygomis patys nustatyti prekės ar paslaugos kainą“, – patikino jis.

Tiesa, priminė, kad dėl tokio poelgio gali kilti grėsmė prarasti prekių ar paslaugų pirkėjus, kurie gali kreiptis į mažesnes kainas taikančius pardavėjus.

Kainas kelia be limitų

Lietuvos bankas anksčiau prognozavo, kad dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje turėtų didėti 0,2-0,3 proc., tačiau DELFI skaitytojai pastebi, kad viskas brangsta be jokių limitų ir kol kas kainas keliančių verslininkų niekas nestabdo.

„Jau dabar matome, kad viskas brangsta, kad ir kokios geros buvo valdžios iniciatyvos, bet verslininkams nusispjauti į susilaikymą nuo kainų kėlimo. Kelia jas vis tiek. Brangsta sporto klubai, kavinių maistas, maistas parduotuvėse, kitos paslaugos. Ir kaip į tai reaguoti paprastam žmogeliui? Netikiu, kad pranešus apie tai į atitinkamas įstaigas, kažkas pasikeis. Be to, tektų daugiau nieko neveikti, tik fiksuoti pažeidimus ir pranešinėti“, – piktinosi vienas iš komentatorių.

Tai, kad kainos Lietuvoje kyla, matyti ir iš VVTAT duomenų. V. Ūsas patikino, kad rugsėjo mėnesį jie gavo per 150 vartotojų kreipimųsi, susijusių su euro įvedimu. Apie pusę jų – dėl kainų didinimo.

Kur kreiptis pastebėjus pažeidimus?

„Pastebėję galimus pažeidimus dėl neteisingo dvejopo kainų nurodymo litais ir eurais (neteisingai pritaikyto valiutų kurso, kainų suapvalinimo ir pan.) vartotojai gali kreiptis į VVTAT tel. (8 5) 260 67 60. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gavusi tokio pobūdžio vartotojų prašymus, taip pat ir savo iniciatyva kreipiasi į verslo subjektus, prašydama pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl kokių priežasčių buvo padidintos prekių ar paslaugų kainos. Pastebėjus vartotojo nuomone nepagrįstą kainų padidėjimą jis taip pat gali iš galimai nesąžiningo verslininko nepirkti prekių ir paslaugų“, – paklaustas, ką turėtų daryti kainų pokyti pastebėję vartotojai, patarė V. Ūsas.

Jis pasakojo, kad priežastys, dėl kurių vyksta kainų pokyčiai prekių ir paslaugų teikimo vietose yra analizuojamos. Domimasi, ar tai vyksta dėl natūralių priežasčių (žaliavų brangimo, komunalinių paslaugų brangimo, sezoniškumo ir pan.) ar ūkio subjektai bando pasinaudoti euro įvedimu Lietuvoje ir tokiu būdu pakelti teikiamų paslaugų ar parduodamų prekių kainas.

Tiesa, šiuo metu verslininkai dažnai nurodo, kad prekių ir paslaugų kainų nedidino kelerius metus, o per tą laiką padidėjo vandens, elektros energijos, atliekų šalinimo kainos, pakilo darbo užmokestis, padidėjo žaliavų kainos, logistikos paslaugos ir pan., todėl padidėjus sąnaudoms jie esą priversti didinti kainas. Tačiau vadovaujantis euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, gudraujantys verslininkai lengvai nebus paleidžiami – už pažeidimus jie turės sumokėti tūkstantines baudas.

Baudos – ir iki 120 tūkst. Lt

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 str. 2 ir 3 d nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriamas įspėjimas, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – įspėjimas arba bauda iki vieno tūkstančio litų.

Už pakartotinį šio įstatymo pažeidimą fiziniams asmenims skiriama bauda iki penkių tūkstančių litų, juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – bauda nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų.

Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pažeidimus padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis, komercinės veiklos subjektams gali būti taikoma Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu draudimo įstatymo 13 str. nustatyta atsakomybė, kai komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama iki 120 tūkst. litų bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

„Patikrinimų metu, vykdomų privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu, tikrinama, kaip ūkio subjektai laikosi Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatytų reikalavimų kainų nurodymui t.y. ar kainos yra nurodytos dviem valiutomis, ar perskaičiuojant kainas pritaikytas Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytas perskaičiavimo kursas, ar kainos apvalinamos pagal matematines apvalinimo taisykles, ar nurodytos kainos eurais ir litais yra aiškiai suprantamos, neklaidinančios“, – paklaustas, už ką verslininkai gali būti baudžiami, pasakojo V. Ūsas.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...