captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai: Vilniui reikia aiškaus plano ir tiesioginio valdymo

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad Vilniuje jau seniai turėjo būti įvestas tiesioginis valdymas. O milijardą litų perkopusi skola susidariusi ne tik dėl abejotinų išlaidų, bet ir abejotinų projektų. Vilniaus meras nuo komentarų susilaiko.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad Vilniuje jau seniai turėjo būti įvestas tiesioginis valdymas. O milijardą litų perkopusi skola susidariusi ne tik dėl abejotinų išlaidų, bet ir abejotinų projektų. Vilniaus meras nuo komentarų susilaiko.

Liberalų sąjūdžio kandidato į sostinės merus Remigijaus Šimašiaus surengtoje apskrito stalo diskusijoje R. Kuodis teigė, kad siekiant sustabdyti Vilniaus klimpimą į finansinę duobę, jau prieš trejus metus buvo siūloma įvesti tiesioginį valdymą, nes dabar įkaitu esą paversta visa valstybė. O prieš savivaldos rinkimus tiesioginiu valdymu esą niekas nesuinteresuotas

„Vilnius yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip galima daryti krūvas brangių nesąmonių. Kažkada esu rašęs apie Balsių mokyklą, vietoj to, kad sumokėtų 40 mln. Vilnius sumokės 250 mln. Matant neskaidrius projektus, matant visą korupciją dėl šilumos ūkio, šie klausimai seniai turėjo būti išspręsti“, – tikina R. Kuodis. 

Premjeras kol kas apie tiesioginį valdymą nekalba, tik apie finansavimo didinimą. 

„Čia jau Seimas turi diskutuot dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifų padidinimo, mano manymu, iki kokių 2 proc.“, – kalba Algirdas Butkevičius.  

Ekonomistai sako, kad didėjant sostinės įsiskolinimui vien didinant finansavimą problemos nebus išspręstos. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo panagrinėti Graikijos pavyzdį. 

Aišku, tai – valstybė, ne miestas, bet jos skola šiuo metu yra netgi didesnė nei 2012 m., kai visi galvojo, kad Graikija bankrutuos. Netgi dabar finansų rinkos jai skolina, todėl, kad aiškus planas, kaip didins pajamas, mažins išlaidas, kokias reformas darys ir kaip gerins savo veiklą, tad pasitikėjimas grįžo. Lygiai tokio pat plano reikia ir Vilniaus miestui“, – mano Ž. Mauricas. 

„Koks signalas galėtų mums liudyti, kad valstybė ir savivaldybė ryžtasi  iš esmės keisti situaciją. Kaip mes suprantame, nei vienas kreditorius nenori daugiau skolinti. Tad šalia pajamų ir sąnaudų subalansavimo reikėtų ir šito aiškaus ir ryžtingo apsisprendimo“, – tikina DnB NORD banko valdybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.

Vilniaus skola siekia 1 mlrd. 300 mln. Lt ir sudaro pusę visų šalies savivaldybių skolos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...