captcha

Jūsų klausimas priimtas

Durpių kasėjai pradėjo kelti galvą

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių.

Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje.

Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai.

Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Rekomenduos ir mokslininkai

Kaip teigė Lietuvos durpių įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Kavaliauskas, politikai teigiamai atsižvelgė į jų pasiūlymus.

„Tai viena galimybių mažinti šilumos kainą ir sukurti darbo vietų regionuose, kaimo vietovėse“, – sakė G. Kavaliauskas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ketina rekomenduoti naujajai Vyriausybei labiau panaudoti durpes šilumos ūkiui.

„Dabar pateiksime išankstines tyrimo rekomendacijas, o pavasarį – visą analizę“, – kaip susidėlios darbus, „Lietuvos rytui“ sakė KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas Antanas Sudintas.

Mokslininkai vertino, kaip durpes techniškai galima panaudoti šilumos gamyboje, svarstė, kokios galėtų būti pasekmės aplinkai.

„Šiuolaikinės technologijos išsprendžia taršos problemas“, – durpių kritikams tvirtino A. Sudintas.

Jis paaiškino, kad mažosios katilinės ir šiandien naudoja durpes, tačiau tik kaip priedą prie medienos atliekų.

Užtektų net 80 metų

KTU mokslininkų apskaičiavimu, durpių Lietuvai užtektų 80 metų šildyti namus. „Protingai naudojant durpes, galime pagaminti iki 10 proc. visos reikiamos šilumos energijos“, – teigė A. Sudintas.

Panašius skaičiavimus būsimai valdžiai pateikė ir Lietuvos durpių įmonių asociacija. Šiuo metu per metus tam tikslui sunaudojama 53 tūkstančiai tonų, o būtų galima, mokslininko teigimu, bent vieną milijoną tonų.

Beje, rekomendacijose KTU ekspertai žada pateikti, kaip durpėmis šildosi Suomijos bei Airijos miestai. Kaip pažymėjo G. Kavaliauskas, reikia tik nedidelių investicijų norint deginti durpes elektrinėse.

Kasa privačios bendrovės

Sugrįžti prie durpių ragina ir sovietmečiu šią pramonės šaką valdę pareigūnai.

„Kad durpėmis galima masiškai gaminti šilumą, tyrimai buvo padaryti jau seniai. Jos yra pigesnės, o klodų – užtektinai“, – aiškino praeityje durpių pramonėje dirbęs Vladas Steponavičius.

Nuo durpių likę pelenai, specialisto teigimu, gali būti panaudoti kaip trąša. Tiesa, šiandien jis mato daugiau problemų nei tuomet.

Nerimą kelia tai, kad daugumą durpynų dabar valdo privačios bendrovės.

„Šiandien mes beveik visas savo durpes eksportuojame kaip trąšas. Bet juk tai – valstybės turtas, kuris gali būti naudingas mums“, – aiškino V. Steponavičius.

Jo nuomone, nėra teisinga, kad durpynus valdo privačios bendrovės.

Tačiau jis ragina valdžią naudoti dar nepaliestus durpynus.

Kruta ir latviai

Brangstančios dujos verčia atsigręžti į durpynus ir kaimynus latvius.

Latvijos durpių gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Andis Gredzenas šią savaitę teigė, kad šios šalies pelkėse esančių durpių užtektų keliems šimtams metų.

Jo manymu, daugiau durpių reikėtų naudoti gaminant šilumą. Mat brangsta ne tik dujos, bet ir biokuras, kurio paklausa pastaruoju metu smarkiai didėja. Taigi kylant energijos šaltinių kainai susidomėjimas durpėmis atsinaujina.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...