captcha

Jūsų klausimas priimtas

LLRI: MMA didinimas dalį įmonių verčia atsisakyti plėtros ir žmonių

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas trikdo dalies Lietuvos įmonių veiklą ir gali atsisukti prieš pačius darbuotojus, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta įmonių apklausa.
Žilvinas Šilėnas, A. Ufarto (BFL) nuotr.
Žilvinas Šilėnas, A. Ufarto (BFL) nuotr.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas trikdo dalies Lietuvos įmonių veiklą ir gali atsisukti prieš pačius darbuotojus, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta įmonių apklausa.

Iš 181 apklaustos įmonės, kas trečia teigė, kad 2012–2013 MMA didinimas jų veiklą paveikė neigiamai. Jei nuo naujų metų MMA būtų didinama 200 litų, tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių, rašoma LLRI pranešime spaudai.

„Labai gaila, bet Lietuvoje MMA didinama remiantis tik politine, o ne ekonomine logika. Todėl įstatyme įrašyta didesnė MMA gali likti didesnė tik popieriuje, o realybėje labai skaudžiai atsisukti prieš pačius žmones.

Kai kurios įmonės dėl padidėjusios MMA yra priverstos karpyti ilgamečių darbuotojų atlyginimus ar net atleisti žmones“, – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Apklausos duomenimis, dėl 2012 ir 2013 metų MMA kėlimo maždaug trečdalis apklaustų įmonių (35 proc.) atsisakė plėtros planų. Jei nuo 2015 metų MMA būtų padidinta 200 litų, plėtros planų atsisakytų jau beveik pusė apklaustų įmonių (48 proc.).

„MMA didinimas dalį įmonių palieka be pasirinkimo, kam skirti įmonės pinigus. Gal jos planavo plėstis ir sukurti naujų darbo vietų? Pakėlus MMA – į ateitį nukeliama ir plėtra“, – komentuoja LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Kaip rašoma LLRI pranešime, dėl 2012 ir 2013 metų MMA didinimų apklaustos įmonės mažino darbo užmokesčio sąnaudas, pavyzdžiui, atleido dalį darbuotojų (17 proc.) arba vietoj pilno etato siūlė dirbti tik dalį (15 proc.).

Jei MMA po naujų metų būtų didinama 200 litų, 29 proc. apklaustų įmonių atleistų darbuotojus, 30 proc. mažintų etatus, pvz., vietoj pilno etato siūlytų pusę. Taip pat įmonės (19 proc.) mažintų atlyginimus darbuotojams, kurie uždirba daugiau nei MMA.

„Aišku, MMA nėra problema toms įmonėms, kurios jau dabar moka aukštesnius atlyginimus. Tačiau mūsų atlikta apklausa rodo, kad MMA didinimas ypač neigiamai paliečia įmones, esančias prastesnėje finansinėje padėtyje ir turinčias daugiau MMA gaunančių darbuotojų.

Kai kurioms įmonėms tenka atleisti darbuotojus ar pilną etatą pakeisti puse. Visi suprantame, kad tiems darbuotojams atlyginimas ne tik kad nepadidėja, bet jie jo apskritai gali netekti“, – teigia V. Žukauskas.

MMA 2012–2013 metais buvo keliama du kartus. 2012 metais MMA didėjo nuo 800 iki 850 litų, o 2013 metais – nuo 850 iki 1000 litų.

„Nuo šių metų spalio MMA padidėjo dar 35 litais, tačiau yra daug tvaresnių būdų gerinti mažai uždirbančių žmonių gyvenimą. Pirma, politikai vis pamiršta, kad vietoj MMA didinimo jie gali sumažinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Taip gyventojai gautų didesnį atlyginimą, o įmonėms neišaugtų sąnaudos. Antra, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kad Lietuvoje kurtųsi kuo daugiau verslų, galinčių mokėti daugiau nei MMA“, – sako V. Žukauskas.

Pavyzdžiui, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki dabartinio MMA dydžio (1 035 litų), LLRI teigimu, darbuotojo pajamos „į rankas“ apytiksliai išaugtų nuo 870 iki 941 lito. 

Apklausoje dalyvavo 181 Lietuvos įmonė. Dauguma įmonių įsikūrusios ir vykdo veiklą Vilniaus ir Kauno apskrityse (47 proc.), kitos – Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Telšių, Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų, sudarė didžiąją dalį (66 proc.) apklaustų įmonių. 65 proc. tyrime dalyvavusių įmonių turėjo MMA gaunančių darbuotojų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...