captcha

Jūsų klausimas priimtas

2015-ųjų biudžeto projektas iškeliauja į Seimo komitetus

Antradienį Seimui pristatytas 2015-ųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas iškeliauja į Seimo komitetus.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Antradienį Seimui pristatytas 2015-ųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas iškeliauja į Seimo komitetus.

Prie projekto parlamentarai sugrįš gruodžio 4-ąją, kai numatytas antrasis projekto svarstymas. Pagrindinis įstatymo projekto komitetas – Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti likusieji komitetai.

Kaip iš parlamento tribūnos pabrėžė biudžetą pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius, tai pirmasis biudžetas, skaičiuojamas eurais, kadangi nuo 2015 m. Lietuva tampa euro zonos valstybe.

Biudžetą parengusi Finansų ministerija numato, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos kartu su paramos lėšomis 2015-aisiais sudarys apie 9,215 mlrd. eurų – 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Tuo metu planuojami kitų metų asignavimai ir išlaidos turėtų sudaryti 9,557 mlrd. eurų, todėl valstybės biudžeto deficitas siektų maždaug 342 mln. eurų.

Planuojamas visų viešojo sektoriaus finansų deficitas sudarys apie 1,2 proc. BVP. Kitais metais savivaldybių biudžetų pajamos, prognozuojama, bus 8,8 proc. didesnės nei šiemet ir sieks 2,196 mlrd. eurų. Dėl planuojamų didesnių įplaukų iš GPM į konsoliduotą biudžetą savivaldybėms tenkanti dalis bus 60,6 mln. eurų didesnė nei šiemet. Savarankiškoms funkcijoms vykdyti dėl Seimo ir Vyriausybės priimtų sprendimų skiriama GPM dalis didės iki 72,15 proc. ir sudarys beveik 70 mln. eurų.

Vyriausybė 2015-aisiais planuoja surinkti daugiau mokesčių – prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys kitąmet apie 6,343 mlrd. eurų, t. y. 6,0 proc. daugiau nei planuojama 2014 metais. Tai, anot biudžetą parengusios Finansų ministerijos, leis padaryti ekonomikos augimas, atlyginimų didėjimas ir gerėjantis mokesčių surinkimas.

Daugiausiai – beveik 2,981 mlrd. eurų – ketinama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Ši prognozė parengta įvertinus galiosiančių šio mokesčio lengvatų, grąžintinos ir nesumokėtos PVM sumų pokyčių įtaką faktinėms pajamoms ir galutinio vartojimo išlaidų augimą, kuris kitąmet, tikėtina, sieks 6,1 proc.

1,394 mlrd. eurų pajamų į biudžetą planuojama gauti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jas apskaičiuojant, remtasi metinio darbo užmokesčio fondo augimo 6,6 proc. prognozėmis 2015 m., taip pat atsižvelgta į mokestinių pasikeitimų įtaką pajamoms iš šio mokesčio.

Iš akcizų kitąmet ketinama surinkti 1,086 mlrd. eurų. Ši suma paskaičiuota atsižvelgus į numatomą akcizų tarifų didinimą rūkalams ir kai kuriems alkoholiniams gėrimams.

Pelno mokesčio planuojama surinkti beveik 522 mln. eurų.

2015 metais Vyriausybė skolinsis apie 3,4 mlrd. eurų. Didžiausia lėšų dalis – apie 2,2 mlrd. eurų – kitais metais bus skirta ankstesnei skolai grąžinti. Valstybės biudžeto deficitui finansuoti 2015 metais numatoma skirti apie 0,3 mlrd. eurų, „Sodros“ – 0,2 mlrd. eurų, „Sodros“ skolai perfinansuoti – dar apie 0,2 mlrd. eurų. Valstybės skolos valdymo išlaidoms, iš esmės – palūkanų už skolą mokėjimams, kitais metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti apie 0,6 mlrd. eurų. Iki 0,9 mlrd. eurų bus skolinamasi ES struktūrinės paramos lėšomis vykdomų projektų įgyvendinimui.

Numatoma, kad Lietuvos skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP.

Kaip numato Seimo statutas, Seimo posėdyje išklausius Vyriausybės pranešimą apie valstybės biudžeto projektą, jam nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti.

Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

Valstybės kontrolierius savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto iki lapkričio 15 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui ir Audito komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina Valstybės kontrolieriaus išvadoje dėl valstybės biudžeto projekto pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir savo nuomonę bei siūlymus dėl jų iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.

Komitetai, frakcijos ir pavieniai Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

Praėjusiais metais biudžetas Seimui pristatytas diena vėliau – spalio 22-ąją.

Opozicija: 2015 metų biudžetas – „su rožiniais akiniais“

2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“.

„Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų – BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo. Mūsų supratimu, kitais metais deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc. šių metų deficito, ir jei yra deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc., tokiu atveju turi būti taikomi Fiskalinės drausmės įstatyme numatyti apribojimai, ir negalima didinti išlaidų daugiau kaip milijardu litų“, – Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris 2008-ųjų pabaigoje pradėjo vadovauti Vyriausybei, perėmusiai tuometinės socialdemokratų Vyriausybės parengtą biudžeto projektą.

Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pristatė kitų metų biudžeto projektą, yra su tais pačiais „rožiniais akiniais“, kuriuos turėjo ir 2008-aisiais.

„Šis biudžeto projektas man primena 2008 metų biudžetą, kai lygiai taip pat ponas Šadžius artėjant pasaulinei ekonominei krizei užsidėjęs rožinius akinius piešė labai gražius skaičius“, – žurnalistams teigė E.Masiulis.

Jo įsitikinimu, toks ekonomikos augimas, koks prognozuojamas kitais metais, – iki 3,4 proc. – niekuo nepagrįstas.

„Dar daugiau, augant ekonomikai, užuot mažinus biudžeto deficitą, 1,4 mlrd. litų didinamos išlaidos. Tai niekaip nepateisinama“, – teigė E.Masiulis.

2008 metais po Seimo rinkimų į valdžią atėję konservatoriai ir liberalai buvo priversti skubiai taisyti socialdemokratų Vyriausybės rengtą 2009 metų biudžetą, nes jame nebuvo atsižvelgta į prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę.

A. Kubilius piktinosi, kad į Seimą biudžeto projektas atneštas, valdantiesiems neturint politinio sprendimo dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui naikinimo.

2015 metų biudžeto projekte numatyta, kad nustačius 21 proc. tarifą, biudžetas gautų  apie 200 mln. litų pajamų.

„Tai yra labai prastas precedentas, kai Vyriausybė ateina į Seimą su projektu, kuriame nėra aiškus ne ten kokios nors šimto tūkstančių ir milijono klausimas, o nėra aiškus 200 mln. litų klausimas. Čia galime turėti įvairias nuomones, galime būti už lengvatos naikinimą, galime būti prieš, bet negali būti atneštas į Seimą toks Vyriausybės parengtas biudžeto projektas, kuriame ji nėra susitarusi dėl tokios didelės apimties skaičiaus“, – teigė A.Kubilius.

Vyriausybės siūlymui nuo 2015 metų sausio nebetaikyti šildymui lengvatinio 9 proc. PVM nepritaria du iš trijų valdančiųjų koalicijos narių – „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Valdantieji svarsto galimybę 12 procentinių punktų tarifą didinti nuo 2015 metų liepos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...