captcha

Jūsų klausimas priimtas

KPMG: Lietuvos galimybės išgauti skalūnines dujas – vienos geriausių regione

Geresnes galimybes išgauti skalūnines dujas nei Lietuva turi tik Lenkija, Rumunija ir Ukraina, rodo skalūninių dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksas. 
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Geresnes galimybes išgauti skalūnines dujas nei Lietuva turi tik Lenkija, Rumunija ir Ukraina, rodo skalūninių dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksas.

Pagal indeksą, kurį skelbia audito, mokesčių ir konsultacijų kompanija KPMG, Lenkija, Rumunija ir Ukraina turi didžiausias galimybes išgauti skalūnines dujas. Lietuvoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje jos vertinamos šiek tiek prasčiau.

Palankiausiai galimybės išgauti skalūnines dujas ekspertai vertina Lenkijoje ir Rumunijoje atsižvelgdami į kelis veiksnius, tarp jų – palyginti palankų investicinį klimatą, didesnę vidaus dujų rinką, galimai didelius skalūninių dujų išteklius ir gana stabilią reguliacinę bei teisinę aplinką. Toliau skalūninių dujų potencialo indekse seka Ukraina, kuri taip pat turi galimai dideles skalūninių dujų atsargas, tačiau joje žymiai mažiau palankesnės sąlygos investicijoms ir ne visai stabili teisinė aplinka bei ekonominės plėtros potencialas.

Lietuva, Vengrija, ir Bulgarija minėtame indekse turi vidutinį potencialą jau vien dėl to, kad yra mažesnės. Vis dėlto šių šalių ir jų rinkos dydį kompensuoja prognozuojama investicijų į aplinka ir sąlyginai nemenki skalūninių dujų ištekliai.

„KPMG indekso rezultatai parodė, kad dėl potencialiai nemažų išteklių ir palankios investicijų aplinkos Lietuva yra viena patraukliausių šalių skalūninių dujų gavybai. Tai kad Lietuvos skalūninių dujų ištekliai yra įdomūs ir dideliems tarptautiniams žaidėjams, patvirtina JAV kompanijos „Chevron“ atėjimas į mūsų šalį bei Lenkijos koncerno „Lotos“ kartu su kita JAV įmone „CalEnergy Resources” dėmesys Lietuvai“, – komentavo KPMG partneris Rokas Kasperavičius.

KPMG tyrimas parodė, kad likusios Vidurio ir Rytų Europos regiono šalys arba turi ribotus galimus skalūninių dujų išteklius, arba istoriškai yra nusiteikę intensyviau naudoti kitus energijos šaltinius.

Daugiau žadančios būtų nebent Slovakija, Čekija ir Kroatija, jei bent kiek tiksliau paaiškėtų po šiomis šalimis slūgsančių skalūninių dujų sankaupos, nes investicinis klimatas jose yra palankus.

Aktyviai domėtis skalūninių dujų gavyba regiono šalis skatina siekis užtikrinti energetinį saugumą bei atsisakyti tiekėjo monopolio. Vis dėlto skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą stabdo žemės nuosavybės bei aplinkosauginiai klausimai.

Vidurio ir Rytų Europos regionas yra smarkiai priklausomas nuo gamtinių dujų importo – apie 70 proc. reikalingo gamtinių dujų kiekio yra importuojama, iš jų per 90 proc.  – iš Rusijos.

„Datamonitor, Gas and Power Fundamentals Outlook: Europe“ 2010 metų duomenimis, 2010–2015 metais gamtinių dujų poreikis Vidurio ir Rytų Europoje didės 3,6 proc.. Lietuvoje iki 2030-ųjų gamtinių dujų poreikis turėtų pasiekti 4,71 mlrd. kub. metrų. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...