captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pramonininkai: porinkiminės politikų kalbos pablogino verslo lūkesčius

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai ketvirtajam šių metų ketvirčiui išliko optimistiniai, tačiau, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, verslo optimizmo lygis sumažėjo.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai ketvirtajam šių metų ketvirčiui išliko optimistiniai, tačiau, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, verslo optimizmo lygis sumažėjo.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitiko Aleksandro Izgorodino, tai susiję su galimu verslo aplinkos pasikeitimu po Seimo rinkimų – progresinių mokesčių įvedimu ir minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimu, apie ką kalbėjo kai kurie į valdančiąją koaliciją pateksiantys politikai.

LPK kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso rezultatai rodo, kad indeksas ketvirtajam 2012 m. ketvirčiui siekia 66 punktus ir 16 punktų viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo gamybos susitraukimo, bet, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, kada lūkesčių indekso reikšmė siekė 76 punktus, verslo optimizmo lygis sumažėjo iš karto 10 punktų.

„Vidinių grėsmių kontekste įmonėms nerimą kelia galimas verslo aplinkos pasikeitimas po Seimo rinkimų, ypač darbo santykių atžvilgiu, t.y. galimas progresinių mokesčių tarifų įvedimas bei galimas reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas. Minėtos grėsmės pablogino verslo lūkesčius, padidino neapibrėžtumą, sumažino įmonių motyvaciją investuoti bei verčia stabtelėjus laukti naujos valdžios sprendimų“, – LPK pranešime cituojamas A. Izgorodinas.

Anot jo, pagal gamybą ir užsakymus metų pabaiga pramonei bus sėkminga: gamybos bei naujų užsakymų indeksų reikšmės siekia atitinkamai 70 ir 74 punktus ir gerokai viršija kritinę 50 punktų reikšmę.

„Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonė išlieka atspari iš išorės rinkų kylančioms grėsmėms, gamybos ir užsakymų atžvilgiu ketvirtą ketvirtį turės prieaugį, o prognozuojamas gamybos apimčių padidėjimas bus pasiektas eksporto sąskaita“, – sako A. Izgorodinas.

Eksporto lūkesčių indekso reikšmė ketvirtajam ketvirčiui siekia 67 punktus, tad metų pabaigoje galima tikėtis santykinai sparčios eksporto plėtros.

„Sparčią Lietuvos eksporto plėtrą labiausiai palaiko NVS bei Baltijos šalių rinkos. Sparčiai augant Rusijos ūkiui, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į Rusiją 2012 m. antrąjį ketvirtį buvo 16 proc. didesnis nei prieš metus, o eksportas į NVS per metus išaugo 22 proc.“, – teigia A. Izgorodinas.

Pasak jo, ES rinkai balansuojant tarp stagnacijos ir recesijos, metinis eksporto augimas į likusias ES šalis, išskyrus Latviją ir Estiją, sulėtėjo nuo 7,8 proc. ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį iki vos 1,5 proc. antrąjį 2012 m. ketvirtį.

Toliau stebimas spartus eksporto augimas į Vokietiją, kuriai tenka 11 proc. lietuviškos kilmės eksporto – eksportas be mineralinio kuro į Vokietiją antrąjį ketvirtį paaugo 7 proc.

Pramonininkų analitikas pastebi, kad krizės metu NVS rinkų svarba Lietuvos eksportui padidėjo, o ES rinkų svarba – sumažėjo.

„NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. šiemet. Tuo tarpu eksporto dalis į ES susitraukė nuo 64 proc. 2009 m. iki 62 proc. šiemet. Tai – savotiškas verslo atsakas euro zonos skolų krizės keliamoms grėsmėms. (...) Spartus NVS rinkų augimas kompensuoja užsakymų sumažėjimą Europoje, tačiau tai didina Lietuvos eksporto priklausomybę nuo naftos kainos“, – pastebi A. Izgorodinas.

LPK tyrimas rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį vidaus rinka išliks itin pažeidžiama. Apskaičiuotoji vidaus paklausos perspektyvų išraiška sumažėjo nuo 59 punktų trečiąjį ketvirtį iki 41 punkto ketvirtąjį ketvirtį.

„Tokia indekso reikšmė rodo, kad vidaus paklausos augimo tikėtis negalime, tuo labiau negalima atmesti ir nežymaus vidaus vartojimo susitraukimo varianto“, – teigia A. Izgorodinas.

Anot analitiko, artimiausiu metu vidaus paklausą labiausiai ribos infliaciniai veiksniai bei gyventojų atsargumas.

„Antrąjį šių metų ketvirtį benzinas ir dyzelinas buvo 7 bei 8 proc. brangesni nei prieš metus. Dujų kaina vartotojams liepos mėnesį padidėjo penktadaliu, o nuo 2013 m. dujos pabrangs dar 3,7 cento. Laukiame ir brangiausio istorijoje šildymo sezono, kada vidutinė šildymo kaina bus 4 proc. didesnė nei prieš metus. Kylant pasaulinėms maisto kainoms, nuo 0,9 proc. gegužę iki 2,9 proc. rugsėjį paspartėjo maisto kainų infliacija. Visi minėti veiksniai daro itin didelį spaudimą gyventojų perkamajai galiai“, – teigia A. Izgorodinas.

Vidaus vartojimo augimo nebuvimą patvirtina ir indėlių kiekis komerciniuose bankuose – namų ūkių indėlių likučiai komerciniuose bankuose rugsėjo mėnesį siekė 27,5 mlrd. litų, t.y. svyravo ties istoriškais didžiausia riba, teigia pramonininkų analitikas.

Ketvirtąjį ketvirtį žaliavų kainų indeksas siekė 58 punktus, kuris parodo, kad metų pabaigoje įmonėms padidės žaliavų kainos. Augant žaliavų ir šildymo kainai, visi sektoriai, išskyrus medienos pramonę, ketvirtąjį ketvirtį ketina didinti produkcijos kainą, rodo apklausa.

Pasak A. Izgorodino, dalį padidėsiančių gamybos sąnaudų verslas prisiims ant savo pečių, t.y. produkcijos kainų nedidins savo pelno sąskaita. Tai patvirtina statistiniai duomenys – pelningumo koeficientas apdirbamojoje gamyboje susitraukė nuo 4,4 proc. 2011 m. antrąjį ketvirtį iki 1,9 proc. 2012 m. antrąjį ketvirtį.

„Pinigine išraiška tai reiškia, kad vienas pardavimų litas pramonėje 2011 m. antrąjį ketvirtį generavo 4,4 centus pelno, o šių metų - tik 1,9 cento. Negana to, šiuo metu pelningumas pramonėje yra netgi mažesnis nei krizinį 2009 m. antrąjį ketvirtį, kada jis siekė 2,3 proc.“, – teigia analitikas.

Vadovų apklausa rodo, kad reikšmingai padaugėjo respondentų, manančių, kad didžiausią grėsmę įmonės veiklai kelia valdžios sprendimai – nuo 2 proc. trečiąjį ketvirtį iki 7 proc. ketvirtąjį ketvirtį. Tai A. Izgorodinas sakė siejantis su Seimo rinkimų rezultatais.

Taip pat dvigubai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia silpna vidaus paklausa – nuo 6 proc. trečiąjį ketvirtį iki 12 proc. ketvirtąjį ketvirtį. 22 proc. respondentų mano, kad pramonės būklei grėsmę kelia euro zonos krizė.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...