captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Šadžius: ekonomikos augimas nebus audringas

Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nepaisant kritikos dėl optimistinių kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių, finansų ministras tvirtina, kad kitais metais šalies ūkio augimas turėtų būti didesnis nei euro zonoje, tačiau jis „nebus audringas“. Rimantas Šadžius pabrėžia, kad dėl ES ir Rusijos santykių krizės sunkumai bus ilgalaikiai.

„Nežiūrint, kaip viskas vyks, iš tikrųjų tai yra augimas, artimas 3 proc., ir tai daugiau nei kitais metais prognozuojama ir Europos Sąjungai, ir euro zonoje, kur prognozės sukasi aplink 1 procentą. Tai siunčia mums žinutę, kad augimo potencialą turime, augimas tikrai nebus audringas. Svarbu suvokti, kad į sunkumus, susijusius su Rusijos ir Ukrainos krize ir Europos Sąjungos bei Rusijos ekonominių santykių krize, turėtų būti žiūrima kaip į ilgalaikius“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė R. Šadžius.

Anot finansų ministro, analitikai, kritikuojantys Finansų ministeriją dėl per didelio optimizmo, patys prognozuoja apie 3 proc. ūkio augimą, o ginčai kyla dėl kelių procentinių punktų.

R. Šadžiaus teigimu, Lietuvos ekonomikai dabar didžiausią įtaką daro Rusijos ir Ukrainos konfliktas bei Rusijos embargas, tačiau Lietuvos verslininkai, anot jo, gerai į ją sureagavo.

„Mes matome tam tikrą patirtį, kurią sukaupė privatus verslas, reaguodamas į atsiradusius sunkumus, perorientuodamas savo eksporto kryptis ir spręsdamas atsirandančias finansines problemas“, – kalbėjo R. Šadžius.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet augs 3,4 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Lietuvos ekonomikos plėtra 2015 metais sieks 3,1 proc., Lietuvos banko prognozė siekia 3,3 proc., o Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko – 3,4 proc.

Didžiausių šalies bankų „Swedbank“ ir SEB analitikai kitąmet laukia atitinkamai 3,5 proc. ir 3,2 proc. augimo, kiek santūriau perspektyvas vertina DNB bankas – 3 proc. (gegužės mėnesio prognozė), o prasčiausiai – „Nordea“ ir „Danske“ – atitinkamai 2,8 proc. ir 2,7 procento.

PVM mokesčių surinkimo planas nebus įvykdytas

Šiemet nebus surinktos planuotos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamos, pripažino finansų ministras. Pasak R. Šadžiaus, šis mokestis nesurenkamas dėl vis dar didelio šešėlinės ekonomikos masto.

„Manau, kad iš tikrųjų, galima šnekėti apie tendencijas ir turėtume mokesčių planą šiais metais įvykdyti, ir matosi, kad akcizų planas bus viršytas, – kiek viršytas, dar sunkoka pasakyti. Bet, kita vertus, matosi, kad pridėtinės vertės mokesčio planas nebus įvykdytas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė R. Šadžius.

Anot jo, pagrindinė PVM nesurinkimo priežastis yra šešėlinė ekonomika, o geopolitinė įtampa Europoje mokesčių surinkimą veikia nesmarkiai.

„Planas buvo ambicingas ir, manau, kad daugiausia mokesčių mes nesurenkame todėl, kad dar nesugebėjome efektyviai dideliais tempais mažinti šešėlinės ekonomikos mastus. Su krizėmis aplink esančiomis susiję nelabai smarkiai, nors, be abejo, mūsų ekonominiai santykiai, jų pasunkėjimas su Rytų kaimynais taip pat turi tam tikros įtakos, tačiau didžiausią įtaką -(...) planų vykdymui turi tai, ar mes sėkmingai, ar mažiau sėkmingai kovojame su šešėline ekonomika“, – aiškino ministras.

Anot jo, siekiant pagerinti mokesčių surinkimą, reikia pagerinti Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ darbą, jį labiau koordinuojant.

„Štai socialinio draudimo įmokos taip pat yra surenkamos „Sodroje“, surenkamos greičiau, daugiau surenkama jų negu buvo planuota, o jos taip pat priklauso nuo to, koks procentas žmonių mūsų ūkyje gauna vokelius, kaip efektyviai mes sugebame išsiaiškinti nelegalaus atlyginimų mokėjimo atvejus ir turint omenyje, kad socialinio draudimo įmokos greta PVM yra mūsų du pagrindiniai ramsčiai viešųjų finansų, man atrodo, labai reikėtų stiprinti koordinuotą Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ specialistų veiklą, išsiaiškinant nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo atvejus“, – kalbėjo R. Šadžius.

Per 9 šių metų mėnesius PVM surinkta 95 mln. litų (1,3 proc.) mažiau nei prognozuota – iš viso 7,394 mlrd. litų. Tačiau palyginti su pernai, šiemet šio mokesčio gauta 6,8 proc. (472 mln. litų) daugiau. Šiemet planuota surinkti 9,759 mlrd. litų PVM.

Valstybės biudžetas sausio-rugsėjo mėnesiais gavo 14 mlrd. litų pajamų – 32,8 mln. litų, arba 0,2 proc. daugiau negu planuota ir 3,7 proc. (499 mln. litų) daugiau nei per devynis 2013-ųjų mėnesius.

Vilnius turi susitvarkyti pats

Vilnius turi pats geriau rinkti mokesčius, jei nori pagerinti savo finansinę padėtį, teigia finansų ministras. Pasak jo, tai, kad miestas įgyvendina didelius projektus, papildomų skylių biudžete nesukuria, nes jie finansuojami ir valstybės lėšomis.

„Problemos, kurios susidariusios einamosiose pajamose ir išlaidose – kasdienėje miesto priežiūroje – turi būti sprendžiamos Vilniaus savivaldybės jėgomis, bet dideli projektai – kelių infrastruktūra, energetinė infrastruktūra, tame tarpe ir nacionalinis stadionas, kurį galų gale mums reikėtų turėti Vilniuje, šie projektai vykdomi ne vien savivaldybės lėšomis, o savivaldybei dalyvaujant, ir dalyvavimas daugiausiai jis organizacinis (...). Lėšos ateina iš valstybės biudžeto ir tai normalu, tai nėra skylių kaišymas“, – sakė R. Šadžius.

Anot jo, Vilniaus valdžiai reikia pasitempti, surenkant mokesčius, ir imti pavyzdį iš kitų miestų, kurie tai daro sėkmingiau.

„Miestas gauna ir gyventojų pajamų mokestį, mieste turi būti surenkamas ir mokestis už savivaldybės patalpų nuomą, žemės mokestis už savivaldybės teritorijoje esančias žemes turi būti tvarkingai sumokamas. Čia yra tas laukas, kur, mano galva, Vilniaus miesto savivaldybė, žiūrėdama į teigiamus pavyzdžius kitose Lietuvos vietose, turi dar kur pasitempti“, – teigė ministras.

R. Šadžius tikino, kad savivaldybė, nors ir vėluodama, grąžina valstybei paskolas.

Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius trečiadienį pareiškė, kad miestas bankrutuoja, bankai sostinei nebeskolina. Jis siūlė valstybei didinti savo skolą ir padengti dalį Vilniaus skolos.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį sakė, kad Vilniui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis galėtų būti didinama dar dviem procentiniais punktais iki 50 proc. Vilnius norėtų, kad ši dalis siektų 60 proc., o miestui mokestį mokėtų visi čia dirbantieji, o ne tik registruoti gyventojai.

Vilniaus miestui skiriama GPM dalis nuo šių metų padidinta 6 procentiniais punktais – iki 48 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...