captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Swedbank“ atsirūgo proga dėl euro įvedimo uždirbti iš ėmusiųjų paskolas litais

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete banko „Swedbank“ vadovai aiškino, kodėl įvedant eurą 7 tūkst. klientų už paskolas teks mokėti daugiau. Lietuvos banko atstovai tvirtino, kad taip „Swedbank“ Euro įvedimo įstatymo nepažeidžia, tačiau parlamentarai ir premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas klausė, ar etiška bankui uždirbti iš euro įvedimo.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete banko „Swedbank“ vadovai aiškino, kodėl įvedant eurą 7 tūkst. klientų už paskolas teks mokėti daugiau. Lietuvos banko atstovai tvirtino, kad taip „Swedbank“ Euro įvedimo įstatymo nepažeidžia, tačiau parlamentarai ir premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas klausė, ar etiška bankui uždirbti iš euro įvedimo.

Komitete priminti Lietuvos banko pažadai, kad įvedus eurą kreditavimo sąlygos gerės. Taip pat cituotas „Swedbank“ pasirašytas Geros valios memorandumas, kuris draudžia kelti paslaugų ir prekių kainas.

Itin rizikinga kainodara

Premjero patarėjas ekonomistas S. Jakeliūnas teigė, kad būsto paskolos yra sudėtingos.

Tai 20–30 metų sutartys su didelėmis rizikomis ir kainomis: „Turime kalbėti apie euro įvedimo kontekstą, kitų verslų galimybes keisti kainodarą ir reputaciją. Ši kainodara yra ypatingai rizikinga ir ydinga klientų atžvilgiu, nes yra net du kintamieji, kurie paskolų kainą gali iškelti į pavojingas aukštumas. Ar Lietuvos gyventojai įvertina šias rizikas? Dabar palūkanos žemos, bet jos kils.“

Pasak jo, Lietuvos banko prievolė yra ginti vartotojų interesus ir prevenciškai, ne tik konkrečiu atveju.

„Pagrindinė problema yra euro įvedimo procesas. Įstatymo nuostatos ir Geros valios memorandumas įpareigoja nekelti kainų. Bankas save nori pateikti kaip išskirtinį per kainodarą, tačiau kyla klausimas: kas yra aukščiau – įstatymas ar paskolos sutartis? Aš manau, kad įstatymas. Mes skaičiavome ir matome, kad bankas iš klientų dėl euro įvedimo gaus papildomų pajamų“, – teigė S. Jakeliūnas.

Norėjo paskatinti skolinti litais

„Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė pasakojo, kad 2010 m. banke buvo suformuota nauja kainodara. Dalis jos buvo litais, dalis eurais. Į ją, be banko maržos ir Euriboro, buvo pridėtas šalies ekonominis faktorius. Tuo metu tai buvo geras sprendimas klientams.

Skolinimasis vyko litais. Ši kainodara leido skolinti už gerokai mažesnes palūkanas. Klientų ir priežiūros institucijų nuomonė buvo labai pozityvi.

„Šiais metais matydami, kad vyks pabrangimas, visiems klientams išsiuntinėjome laiškus. Tai buvo klaidingas sprendimas, nes viešoje erdvėje kilo didelis nepasitenkinimas. Šiuo metu susitinkame asmeniškai ir tai jau padarėme su 450 klientų. Daugelis nori, kad būtų taikoma senoji kainodara“, – sakė valdybos pirmininkė.

Ji vylėsi iki euro įvedimo suspėti susitikti su visais tokias paskolas paėmusiais žmonėmis. Šiuo metu skaičiuojama, kad 100 tūkst. litų paskola per metus pabrangs 120 litų. Sutartis pabrangs apie 1 proc.

Banko atstovai tikino, kad net ir pabrangusios paskolos žmones tenkina, nes nauji klientai tokiomis geromis sąlygomis skolintis negalėtų.

Kai buvo konstruojamas šis produktas, niekas nesiskolino litais būstui. Buvo ieškota sprendimo, todėl sudėliojome tris komponentus. „Žmonės supranta riziką ir garantuoju, kad jiems visiems viskas paaiškinta“, – teigė D. Grigienė.

Bankas nudegė dėl per gerų sąlygų

Lietuvos banko pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigė, kad klientai, pasirašinėdami sutartis ir pasirinkdami litą kaip sutarties valiutą, gavo išskirtinai geras sąlygas. Bankas taip norėjo paskatinti klientus imti paskolas litais.

„Išėjo taip, kad iš savo gerumo bankas pats sau išsidilgino delikačią vietą. Komunikacinis jovalas yra kenksmingas. Vis dar esame aiškinimosi stadijoje su banku. Būtų gerai, jeigu bankas rastų sprendimą su savo klientais. Būkime teisingi, ir dabar šių klientų sąlygos yra gerokai geresnės nei kitų paskolos turėtojų“, – sakė buvusi finansų ministrė.

Pasak jos, maržos gali didėti, jeigu tai numatyta sutartyse: „Tai nėra tik mūsų patirtis. Lygiai tokia pati situacija buvo Latvijoje. Galutinė marža priklausys nuo Lietuvos skolinimosi reitingų. Mūsų teisininkų nuomone, dabartiniam Euro įvedimo įstatymui šie veiksmai neprieštarauja.“

I. Šimonytė teigė, kad negalima 7 tūkst. kredito sutarčių suvesti į visą kreditavimą. Anot jos, rinkos sąlygos skolintis gerės. Tai yra faktas. „Kuo daugiau būsto paskolų turi būti fiksuotomis palūkanomis. Žmonės mėgsta rizikuoti, bet nesupranta, kuo jie rizikuoja. Galime prisiminti, kai per krizę buvo siūlome naikinti Viliborą, nes jis sparčiai kilo.

Naujos sutartys tokia kainodara neišduodamos. Reikia išspręsti problemą su tais 7 tūkst. žmonių. Galima keisti įstatymus, tačiau šie klientai gali atsidurti išskirtinėje padėtyje. Po trijų savaičių turime matyti, kad bankas problemą išsprendė“, – minėjo Lietuvos banko atstovė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...