captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seniai matytos naftos kainos: ką jos signalizuoja ir ko laukti?

Pasaulis ir toliau stebi naftos kainos kritimą, kuris sukeltas padidėjusios pasiūlos bei vangiai lūkesčius pateisinančios paklausos. Portalo DELFI kalbinti ekonomistai įžvelgia, kad po krintančios naftos kainos džiaugsmais slepiasi ir tam tikri pavojai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasaulis ir toliau stebi naftos kainos kritimą, kuris sukeltas padidėjusios pasiūlos bei vangiai lūkesčius pateisinančios paklausos. Portalo DELFI kalbinti ekonomistai įžvelgia, kad po krintančios naftos kainos džiaugsmais slepiasi ir tam tikri pavojai.

Antradienį „Brent“ naftos kaina Londono biržoje nukrito dar 0,73 JAV dolerio iki 88,16 JAV dolerio už barelį. Dar prieš mėnesį jos kaina buvo nekirtusi 100 JAV dolerio kartelės.

Pirmadienį Kuveito naftos ministras Ali Al Omairas pranešė, kad, jo nuomone, naftos kainos gali dar kristi iki 76–77 JAV dolerių ribos ir tik tuomet stoti.

Ir džiaugsmas, ir nerimas

Ekonomistas Jonas Čičinskas komentuoja, kad naftos kainas prie žemės traukia naftos paklausa.

„Ekonomika visur susigūžusi, menkai auga ir paaiškėja, kad naftos pasiūla viršija paklausą. Bet ekonomikoje priežastys ir pasekmės nuolat viena kitą keičia, todėl atoslūgio sukeltas kainų smukimas savo ruožtu taps priežastimi pasaulio ekonomikai pagerėti, nes leis mažinti kaštus“, – prognozavo analitikas.

Ekonomisto teigimu, dabar didžiausias klausimas – kada baigsis naftos kainų kritimas, kurį skatina ir pasiūlos didėjimas.

„Tai priklauso tiek nuo pasaulio ekonomikos, tiek nuo OPEC (Naftą eksportuojančių šalių organizacijos) pastangų. Ši jau pasiraitojo rankoves ir ima mažinti naftos eksporto kvotas ir sumažinę pasiūlą tikisi, kad kainos padidės“, – kalbėjo pašnekovas.

J. Čičinsko teigimu, pingant žaliavai, kuri naudojama gamyboje, bendras poveikis yra geras – mažėja kainos, didėja vartojimas.

Paklaustas apie pasaulinės naftos kainos kritimo įtaką Lietuvai, ekonomistas priminė, kad tokia tendencija palanki „Orlen Lietuva“ naftos perdirbėjai: „Jie gali tikėtis arba maržos padidėjimo ar paklausos galutiniams produktams“.

O kalbant apie vartotojus, pasak analitiko, krentant mažmeninėms naftos produktų kainoms pirkėjams lieka daugiau pinigų išleisti juos kažkur kitur.

„Kita vertus,× Rusijai, kaip didelei naftos eksportuotojai, labai blogai. Ji ir toliau turės problemų su ekonomikos augimu. Kai blogai ekonomikoje, tenka būti agresyvesniems politikoje. Mums palankiau, kai× Rusijos rinka auga, bet dabar mūsų eksportas mažiau nukreiptas į Rusija, todėl gal didelės įtakos nebus“, – spėjo pašnekovas.

Europos problemų neišspręs

Ekonomistas Rimantas Rudzkis, kalbėdamas apie naftos kainų kritimo įtaką Europai, teigė, kad žemynas tokia tendencija gali džiautis, tačiau visų problemų šis veiksnys neišspręs.

„Aukštos naftos kainos yra vienas iš Europos ekonomikos augimo stabdžių. Žinoma, jei kainos mažėja, tai palankus veiksnys, bet jis nėra lemiamas“, – tiki specialistas.

Pasak jo,× Europa turi daugybę problemų, todėl Europą Sąjunga turi imtis ryžtingų veiksmų – siekti struktūrinių reformų, kad ekonomika būtų konkurencingesnė.

„Tik tiek, kad naftos kainoms kristi yra aiškios ribos, kurių žemiau ji negali kristi. Ji – apie 80 JAV dolerių. Toliau atsiranda nuostolinga naftos gavyba iš skalūnų telkinių ir tokiu atveju mažėjant pasiūlai, viskas išsilygintų“, – kalbėjo R. Rudzkis.

Ekonomistas sutinka su J. Čičinsku, kad naftos kainų kritimui bene didžiausią įtaką daro pasiūlos augimas: „Kanada ir× Amerika visada didina gavybą iš skalūnų naftos telkinių, Libija pradėjo didinti gavybą, Irako gavyba padidėjo, atsiranda ir Irano veiksnys“.

Pasak jo, taip pat atsirado naujas faktorius – anksčiau staigiai padidėjus naftos pasiūlai, Saudo Arabija sumažindavo gavybą, tačiau šįkart to nepadarė.

„O paklausa auga lėčiau nei tikėtasi, nes neatsigauna didelė pasaulio taip, kaip norėtųsi – Europa stagnuoja,× Kinijoje yra daug neaiškumų“, – svarstė pašnekovas.

R. Rudzkis taip pat primena× Rusijos rinkos svarbą Lietuvai ir neigiamus padarinius, kuriuos Rytų šaliai neša mažėjanti naftos kaina.

„Aišku, dabartinė situacija su Rusija dėl ribojimų kitokia. Bet atmetus sankcijų ypatumus,× Rusijos rinka Lietuvai visą laiką buvo svarbi ir kai rublio vertė krenta jaučiamas neigiamas poveikis mūsų eksportuotojas. Dažniausiai neigiamas poveikis mums būdavo didesnis nei laimėjimas dėl naftos kainų kritimo ir mažėjančių kainų“, – teigė jis.

Laukdami kainų mažėjimo gali atidėti pirkinius

Šiek tiek optimistiškiau nusiteikęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Ekonomistas tiki, kad krentančios naftos kainos Lietuvai turės daugiau naudos nei atneš žalos.

Vis dėlto analitikas teigia, kad tokioms šalims, kaip JAV, kurios yra naftos išgavėjos ir vartotojos, kainos smukimas turėtų daryti gerą įtaką, tačiau tokias kaip× Rusija, su kuria prekiauja Lietuva, turėtų nuskriausti.

„Bendrai globaliai ekonomikai krentanti kaina padidina konkurencingumą, leidžia mažiau mokėti už energetinius išteklius, todėl galimas paklausos atsigavimas“, – teigė pašnekovas.

Nepaisant to, G. Nausėda svarsto, kokią įtaką krintančios kainos gali turėti Europos ekonomikai.

„Nežinau, kiek naudinga krentančios naftos kaina vartotojų kainų indeksui, nes euro zona jau šiuo metu nežino, ką daryti dėl stipriai augančio defliacijos pavojaus. Krentant naftos kainoms jos pavojus tik sustiprėja. Visi lauks kainų mažėjimo ateityje ir atidės savo pirkinius. To labiausiai ir bijo× Europos centrinis bankas, – pridėjo ekonomistas. – Taigi, naftos kainos kritimas gal ir nėra labai laiku ir palankus“.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...