captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Lazutka: socialinę nelygybę valdantieji dar pagilins

Socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta, sako ekonomistas Romas Lazutka. „Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, šilumininkai praneša, kad nuo praeitų metų dar yra apie 100 mln. skolų. Vadinasi, kainą reikia mažinti. Tą daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai“, – tikina ekonomistas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta, sako ekonomistas Romas Lazutka. „Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, šilumininkai praneša, kad nuo praeitų metų dar yra apie 100 mln. skolų. Vadinasi, kainą reikia mažinti. Tą daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai“, – tikina ekonomistas.

Kadangi dujos iš „Gazprom“ kiek atpigo, tuo naudodamiesi valdantieji užsimojo panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Jie teigia, esą ši – socialiai neteisinga: PVM lengvata centralizuotam šildymui naudojasi ir turtuoliai, be to, jos negauna individualiai besišildantys gyventojai.

Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, socialinės nelygybės problema, panaikinus PVM lengvatą šildymui, būtų ne išspręsta, o pagilinta. Trečdalis gyventojų negeba apmokėti šildymo sąskaitų, juos dar persekioja skolos nuo praeito šildymo sezono. Lietuva yra antra Europos Sąjungoje (ES) pagal negalinčių palaikyti pakankamai šiltus namus gyventojų skaičių, o pagal Lietuvos gyventojų pajamas, R. Lazutkos teigimu, šildymo kainos yra didelės. Todėl jas, anot ekonomisto, reikia mažinti. Tai daryti galima šiek tiek neapmokestinant, o ne atvirkščiai.

Socialinį neteisingumą reikėtų naikinti kitaip

Kitose šalyse, pasak ekonomisto, yra įprasta, kad būtini dalykai (šildymas yra vienas iš jų) turi būti įperkami didžiajai daliai žmonių. Jie yra įperkami lengviau, jei yra mažiau apmokestinami.

„Valdantieji kalba, kad yra socialiai neteisinga, jog PVM  lengvata šildymui naudojasi gyvenantieji dideliuose butuose, gaunantys dideles pajamas. Aišku, kadangi šildymas yra mažiau apmokestinamas, tuomet pigiau moka ir tie, kurie daugiau uždirba. Bet yra būdų, kaip iš tų žmonių, kurie daug uždirba, paimti daugiau mokesčių. Beje, ir dabar gal jie sumoka daugiau. Kas skaičiavo, kiek iš tų daugiau uždirbančių ir gyvenančių daugiabučiuose sumoka daugiau turto, pajamų mokesčių?“ – klausia ekonomistas.

Anot R. Lazutkos, jei brangaus turto turintieji ir daug uždirbantieji per mažai sumoka, tiesiog reikia labiau apmokestinti jų pajamas ir turtą. Tuomet nebus gaila, kad jie pasinaudos PVM lengvata šildymui, sumokės tokiomis pat kainomis, kaip ir tie, kurie uždirba mažai.

„Kalbama ir dar apie vieną socialinės neteisybės aspektą – kad tie, kurie būstą šildosi individualiai, kurą perka be PVM lengvatos. Tačiau nebūtinai tą lygybę ar teisingumą reikia užtikrinti branginant šildymą besišildantiems centralizuotai, reikia tiesiog atpiginti tiems, kurie šildosi individualiai. Galbūt būtų sunku pritaikyti PVM lengvatą, bet jiems galima pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą“, – svarsto ekonomistas.

Suteikiant galimybę atgauti dalį lėšų individualiai besišildantiems, deklaruojant pajamas už perkamą kurą, pasak R. Lazuktos, tuo pačiu galima sumažinti ir šešėlinės ekonomikos mastą.

„Juk šešėlis egzistuoja ir kuro rinkoje. Ar daug žmonų, prekiaujančių malkomis, išrašo dokumentą, paduoda kasos čekį? Tai būtų paskata perkantiems kurą reikalauti iš pardavėjo dokumento, kurį paskui galėtų deklaruoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio nuo išlaidų kurui. Tokia praktika yra taikoma kitose šalyse. Yra daug instrumentų, kuriais valstybė gali užtikrinti socialinį teisingumą. Vienu instrumentu to padaryti niekada nėra įmanoma“, – pabrėžia ekonomistas.

Ar šildymo kompensacija išgelbės?

Šiuo metu valstybė moka kompensacijas tiems gyventojams, kurie šildymui išleidžia daugiau nei penktadalį pajamų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Violeta Murauskaitė sako, kad ministerija siūlo šios tvarkos nekeisti.

„[Nesvarbu], ar bus naikinama PVM lengvata, ar kainos rinkoje kils ir šildymo išlaidos gyventojams didės, jie vis tiek nemokės daugiau kaip 20 proc. savo pajamų. Tvarka yra, ji veikia ir nepasiturinčius apsaugo“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Murauskaitė.

Kompensacijas už šildymą gauna beveik 200 tūkst. žmonių. Ministerija skaičiuoja, kad panaikinus PVM lengvatą šildymui kompensacijų gavėjų padaugėtų maždaug vienu procentu.  

R. Lazutka pabrėžia, kad nors šildymo kompensaciją Lietuvoje gauna apie 7 proc. gyventojų, sunkumų susimokant už šildymą patiria 34 proc. gyventojų.

„Nors PVM lengvata bus panaikinta, dujos pinga, todėl skaičiuojama, kad pretendentų į kompensacijas beveik nepadidės. Tačiau net ir tiems žmonėms, kurie šildymui išleidžia 15 proc. savo pajamų, yra sunku apmokėti šildymo sąskaitas. Šiek tiek daugiau uždirbantieji, kuriems nepriklauso kompensacija, už šildymą mokės daugiau negu mokėtų, jei ta lengvata panaikinta nebūtų.

Tai tiems 7 proc., kurie iki šiol gavo kompensacijas, niekas nepasikeis, tačiau likusieji 27 proc. (iš 34) ir toliau lieka skursti – jiems pagalbos nėra. Jie ilgai kankinosi su tomis didelėmis šildymo kainomis, tačiau vietoje to, kad jiems, pingant dujoms, pagaliau būtų leista atsikvėpti, ketinama naikinti lengvatą“, – apgailestauja R. Lazutka.

Ekonomistas taip pat pažymi, kad tikslinės kompensacijos kuria skurdo spąstus: žmonės tampa nesuinteresuoti užsidirbti arba dirbti legaliai, nes žino, kad nors truputį padidėjus pajamoms neteks kompensacijos už šildymą, vaikų nemokamo maitinimo, pašalpų ir kitų lengvatų bei išmokų. Be to, pasak R. Lazutkos, savivaldybės turi teisę pasilikti kompensacijoms neišleistas lėšas, todėl jos ieškos būdų, kaip žmonėms kuo mažiau išmokėti. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...