captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip atsikratyti sudėvėtų padangų ir sofų

Seno televizoriaus, lovos ar klozeto nereikėtų mesti šalia konteinerių ar laiptinės prieigų: jų vieta – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse. Gyventojai juos išvežti ten turėtų patys, tačiau Vilniuje už mokesčių mokėtojų pinigus neatsakingų žmonių atliekas priversta išvežti savivaldybės samdyta įmonė, LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Loreta Juškaitė iš Vilniaus miesto savivaldybės.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Seno televizoriaus, lovos ar klozeto nereikėtų mesti šalia konteinerių ar laiptinės prieigų: jų vieta – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse. Gyventojai juos išvežti ten turėtų patys, tačiau Vilniuje už mokesčių mokėtojų pinigus neatsakingų žmonių atliekas priversta išvežti savivaldybės samdyta įmonė, LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Loreta Juškaitė iš Vilniaus miesto savivaldybės.

„Stambiagabaritės atliekos yra viena iš opiausių šių dienų temų. Neretai baldai, televizoriai, langai, durys, dviračiai, padangos ar kitos atliekos atsiduria šalia buitinių atliekų konteinerių ar yra bandomos išmesti į juos. Tačiau jos turi būti tvarkomos tinkamai. Kaip gyventojas nusiperkęs kažkokį daiktą, pavyzdžiui, baldą, atsiveža jį į namus, taip turi pasirūpinti ir jo išvežimu“, – kalba Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotoja  L. Juškaitė.

Šiukšlių vežėjai, pasak L. Juškaitės, yra įpareigoti aptarnauti buitinių atliekų konteinerius, tačiau kadangi žmonės nepasirūpina savo didelio gabarito atliekomis, teršia aplinką, Vilniaus miesto savivaldybė tokias atliekas yra numačiusi surinkti tris kartus per mėnesį.

„Tai yra įskaičiuota į žmonių mokesčius, atliekos yra surenkamos kiekvieno mėnesio 5, 15 ir 25 dienomis“, – pažymi Vilniaus savivaldybės atstovė.

Tačiau, anot L. Juškaitės, tuo piktnaudžiauti nereikia, žmonės privalo suprasti, kad gyventojas yra atliekų turėtojas ir jis už jas yra atsakingas. Vilniaus mieste yra įrengtos penkios stambių gabaritų atliekų aikštelės, į kurias žmogus turi išvežti savo atliekas, ir jos ten bus nemokamai priimamos. Jos yra Pilaitės prospekte, Liepkalnio, Kraučiūno, Pramonės ir Pumpėnų gatvėse. Aikštelėse priimamos įvairios stambiagabaritės atliekos: baterijos, padangos, elektroninė įranga, baldai.

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė pažymi, kad Lietuvoje labiausiai trūksta visuomenės informavimo, todėl susiduriama su tokia aplinkos teršimo problema.

„Kalbama apie popieriaus, plastiko, stiklo rūšiavimą, tačiau apie stambaus gabarito atliekas ir jų aikšteles informacijos savivaldybėse trūksta. Aišku, kiekvienai atliekų rūšiai nustatomos ribos, kad nepradėtų piktnaudžiauti, pavyzdžiui, mažos įmonės. Bet tos aikštelės, kiek man yra žinoma, tikrai yra praktiškai visose savivaldybėse ir gyventojai didelio gabarito atliekas ten gali atvežti nemokamai“, – tikina L. Zukė.

Aplinkos ministerijos atstovė pažymi, kad į didelio gabarito atliekų surinkimo aikšteles galima vežti ir ribotą sudėvėtų padangų skaičių. Skirtingose savivaldybėse jos yra priimamos penkios arba keturios. Tačiau tai nėra vienintelė vieta, kur gyventojai gali atsikratyti sudėvėtų padangų. Jos gali būti paliekamos prekybos vietoje, įsigyjant naujas, arba autoservisuose. „Autoservisai turi pareigą iš gyventojų priimti sudėvėtas padangas ir jas atiduoti atliekų tvarkytojams“, – sako L. Zukė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...