captcha

Jūsų klausimas priimtas

NT mokesčio surinkimas Vilniuje – 32,35 mln. Lt mažesnis nei pernai

Beveik 32,35 mln. litų – tiek, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, vien Vilniuje sumažėjo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinkimas. Sostinės valdžia griebiasi už galvos – dėl šios skylės miestas skolinasi 20 mln. litų darbo užmokesčiui. Pagrindinė to priežastis – Seimo paslauga bankams.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Beveik 32,35 mln. litų – tiek, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, vien Vilniuje sumažėjo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinkimas. Sostinės valdžia griebiasi už galvos – dėl šios skylės miestas skolinasi 20 mln. litų darbo užmokesčiui. Pagrindinė to priežastis – Seimo paslauga bankams.

DELFI turimais duomenimis, pernai sausio-rugsėjo mėnesiais Vilniuje surinkta 97,73 mln. Lt NT mokesčio, o šiemet per tą patį laikotarpį – vos daugiau nei 65,38 mln. Lt. Sostinės biudžetą iš dalies gelbsti gyventojų pajamų mokestis (GPM). Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius jo surinkta 10 mln. Lt daugiau negu planuota. Tačiau skylė išlieka milžiniška, ir Vilniaus tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriam pritarus sostinė iš Finansų ministerijos skolinsis 20 mln. Lt – negavus šios paskolos, savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams nebūtų iš ko mokėti algų.

A. Zuokas: skylė atsivėrė spalio 1-ąją

Vilniaus meras Artūras Zuokas DELFI teigė, jog miestas kitos išeities neturi – prasiskolinusiai savivaldybei belieka prasiskolinti dar labiau.

„Labai stipriai ir netikėtai sumažėjo NT mokesčio surinkimas. Atsirado 18,4 mln. Lt NT mokesčio skylė nuo to, kas buvo patvirtinta Finansų ministerijos. Viskas buvo gerai, GPM turėjome daugiau. Tačiau nuo spalio atsirado ta skylė“, – kalbėjo A. Zuokas.

Anot jo, 20 mln. Lt paskolą Vilnius ims tam, kad sumokėti savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų (išskyrus švietimo įstaigas) darbuotojams darbo užmokestį. Miesto tarybai teikiamame sprendimo projekte nurodoma, kad 16 mln. Lt teks darbo užmokesčiui, o 4 mln. Lt nukeliaus į „Sodros“ biudžetą.

Bankus atleido nuo mokesčio

DELFI pavyko gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) raštą Vilniaus savivaldybei, kuriame paaiškinamos NT mokesčio nesurinkimo priežastys. Mokesčių inspektoriai neslepia, kad NT mokesčio surinkimas drastiškai krito dėl Seimo malonės bankams.

VMI dokumente nurodo, kad šiemet Vilniaus ir kitų savivaldybių biudžetams atsiliepia praėjusių metų pradžioje įsigalioję NT mokesčio įstatymo pakeitimai. Nors įstatymas galioja jau beveik dvejus metus, realios jo pasekmės juntamos tik dabar, kadangi verslas NT mokestį už praėjusius metus turi sumokėti šiemet.

Anot VMI, didžiausią NT mokesčio sumažėjimą deklaruoja „lizingo įmonės“.

„Pagrindinė tai lėmusi priežastis būtų nuo 2011-01-01 pasikeitusios NTM (Nekilnojamojo turto mokesčio – DELFI) įstatymo nuostatos. Pagal NTMĮ 3 str. 2 dalį nekilnojamojo turto mokestį už įsigyjamą pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, (...) nekilnojamąjį turtą turi mokėti ne faktinis šio turto savininkas, o jį įsigyjantis asmuo. Nekilnojamojo turto mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą įsigyjantis asmuo pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, kurį faktiškai perima valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą“, – rašoma dokumente.

VMI paaiškina, kad „fizinių asmenų įsigyjami gyvenamosios paskirties, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, jeigu jie nenaudojami ekonominei ar individualiai veiklai, (...) nelaikomi nekilnojamojo turto mokesčio objektu“. Esą tokį NT valdę bankai dar pernai turėjo už jį sumokėti NT mokestį, o šiemet, pradėjus realiai veikti NT mokesčio pakeitimams, nuo jo buvo atleisti.

„Tokie NT objektai, esantys lizingo įmonių nuosavybėje, iki 2011 m. buvo apmokestinami, o už 2011 mokestinius metus jau neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu“, – konstatuoja VMI.

S. Kropas: gal pati savivaldybė atleido nuo mokesčio?

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas DELFI teigė, jog bankai NT mokesčio administravime didesnių pasikeitimų nepajuto.

„Bankai privalo mokėti ir moka NT mokestį. Lizingo situacija irgi nėra slidi. Šitas pakeitimas neapėmė nei mokesčio objekto, nei dydžio, nei lengvatų, nei tarifų. Keitėsi tiktai galutinis mokesčio mokėtojas. Ne finansuotojas, o turto naudotojas mokestį sumoka“, – kalbėjo S. Kropas.

Pasak jo, skylė Vilniaus savivaldybės pajamose iš NT mokesčio gali būti pačios savivaldybės sprendimų rezultatas.

„Jeigu šitas mokestis yra neišieškomas – vadinasi, arba administratoriai neišieško šito mokesčio, arba yra nustatytos lengvatos, arba sumažėjo mokesčio mokėtojų. (...) Bankai moka visus mokesčius už NT. Lizingo bendrovėms pakeitimas grynai techninis. Jos neturi nei administracinių gebėjimų, nei patirties ieškoti sau klientų ir išieškoti tuos mokesčius, o po to juos sumokėti VMI. Galutiniai mokėtojai visuomet buvo turto vartotojai. Tiktai tarpininkas buvo lizingo bendrovė, o dabar to tarpininko nebeliko. Reikia pasižiūrėti, ar šito mokesčio nesurinko administratoriai, ar pasikeitė mokesčio struktūra, ar savivaldybė atleido nuo šito mokesčio. Juk savivaldybė turi tokią teisę. Nei bankai, nei lizingo bendrovės su tuo neturi nieko bendra“, – sakė S. Kropas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...