captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija kiša koją per UNESCO?

Šį mėnesį Lietuvoje laukiama tarptautinių ekspertų, kurie įvertins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir tilto į Kuršių neriją projektus. Pastarasis nė neegzistuoja, tačiau Rusijai garsiai išreiškus susirūpinimą, šiuo rūpesčiu persiėmė ir UNESCO.
 
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Šį mėnesį Lietuvoje laukiama tarptautinių ekspertų, kurie įvertins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir tilto į Kuršių neriją projektus. Pastarasis nė neegzistuoja, tačiau Rusijai garsiai išreiškus susirūpinimą, šiuo rūpesčiu persiėmė ir UNESCO.

Pareikalavo stabdyti

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO Pasaulio paveldo komiteto konferencijos išvadose vasarą išreikštas susirūpinimas, kad Lietuvoje patvirtinti ir pradėti SGD terminalo įrengimo darbai, nors poveikio aplinkai vertinimai esą nebuvo pateikti, ir pakartotinai pareikalauta, kad Lietuva atliktų išsamius poveikio vertinimus. UNESCO taip pat reiškė susirūpinimą dėl to, kad galbūt buvo palaimintos kabančio tilto per marias iš Klaipėdos į Kuršių neriją statyba, o „ši struktūra gali daryti rimtą neigiamą vizualinį poveikį vertybei ir paveikti eismo valdymą joje“.

Išvadose reikalaujama, kad Lietuva sustabdytų tolesnį abiejų projektų vykdymą iki tol, kol bus pateikta visa prašoma informacija. Taip pat reikalaujama, kad Lietuva dar šiemet į Kuršių neriją pasikviestų tarptautinės paminklų ir saugotinų vietų tarybos ICOMOS Atsakomosios stebėsenos misiją tam, kad būtų apsvarstyti minėti tilto ir uosto projektai, taip pat ir SGD terminalo įrengimas. Raštą, perspėjantį apie UNESCO reikalavimus, Aplinkos ministerijai liepos viduryje nusiuntė buvusi Saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė. „Šią misiją skubos tvarka turi inicijuoti Aplinkos ministerija. Tik taip būtų galima išvengti nepataisomų klaidų ir tarptautinio lygmens konfliktų“, – rašoma dokumente.

„Mes tik priminėme Aplinkos ministerijai, kad paskutinėje konferencijoje Lietuva buvo paraginta pasikviesti tarptautinius ekspertus. Tai – viskas. Priminėme, kad neužmirštų, nes ministerija buvo pasakiusi, kad jie negavo tokios informacijos. Jeigu norime sulaukti ekspertų, tai turi būti padaryta iki metų pabaigos. Daugiau nieko negalime padaryti, tik nusiuntėme jiems Pasaulio paveldo komiteto sprendimą“, – aiškino R. Baškytė. Dabar ji eina tarnybos vyriausiosios patarėjos pareigas.

Nors R. Baškytės rašte ministerijai taip pat pažymima, kad UNESCO Pasaulio paveldo komitetas „reikalauja sustabdyti abiejų projektų vykdymą iki kol UNESCO Pasaulio paveldo centrui bus pateikta visa prašoma informacija“, dienraščiui R. Baškytė sakė, kad Lietuva tėra įpareigota pasikviesti tarptautinius ekspertus. „Mano nuomone, kai buvo priimtas sprendimas plėtoti projektus, viskas buvo daroma pagal reikalavimus. Dabar viskas priklauso nuo to, ką pasakys ekspertai. Su mumis tai nieko bendra neturi. Mes nei dalyvaujame, nei ruošiame sprendimo projektus“, – kalbėjo R. Baškytė.

Lietuvos nepaklausė

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad tarptautiniai ekspertai, kad ir kaip būtų, yra kviečiami spalio mėnesį. Sumaištį dėl Kuršių nerijos, anot jo, bando sukelti Rusijos pusė. V. Bezaras patikino, kad dėl tilto UNESCO informuota pakartotinai, o informacija dėl SGD terminalo apskritai yra prieinama viešai.

„Matyt, minėtos išvados gimė po Rusijos nuolatinės atstovės prie UNESCO balandžio 7-osios rašto UNESCO Pasaulio paveldo komiteto vadovui, kuriame išreikštas nuogąstavimas dėl SGD terminalo, kabančio tilto, išorinio uosto projektavimo ir statybos darbų, nurodant, kad Lietuvos pusė neinformuoja rusų apie esamą padėtį, planus, atliekamus tyrimus. Tikėtina, kad čia daugiau geopolitinių procesų padarinys, siekis pristabdyti Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbų objektą, o ne rūpinimasis Kuršių nerija, – svarstė V. Bezaras. – Už Kuršių neriją abi šalys atsako vienodai, kaskart susitikę pasikeičiame nuomonėmis, todėl gana keista, kai tokio pobūdžio raštas pasiekia UNESCO, o Lietuvos institucijos jokio paklausimo ar net telefoninio skambučio iš Rusijos ar Karaliaučiaus negauna.“

Terminalas – ne Kuršių nerijoje

Jo teigimu, SGD terminalo įrengimo darbai nuo pat pradžių buvo vykdomi griežtai pagal teisės aktų reikalavimus. 2012–2013 m. poveikio vertinimo procedūros visiškai atliktos ir paviešintos, visi reikalavimai tokio pobūdžio dokumentams rengti įvykdyti.

„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita lietuvių ir anglų kalbomis įdėta internetinėje erdvėje, viešai prieinama, todėl net specialiai Pasaulio paveldo komitetui nebuvo siųsta. Visas procesas vyko viešai, pagal Lietuvos ir tarptautinius teisės aktų reikalavimus, – situaciją aiškino Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius. – Ataskaitoje yra skyriai apie galimą poveikį kraštovaizdžiui ir Kuršių nerijai kaip pasaulio paveldo objektui. Vertinimo darbus atliko žinomi šalies specialistai, išvadose nurodyta, kad tiesioginio neigiamo poveikio nebus, pasiūlytos kai kurios kompensavimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad terminalo teritorija yra ne Pasaulio paveldo objekto teritorijoje ir net ne jo apsauginėje zonoje, o uosto ribose, greta prieš kelis dešimtmečius supiltos Kiaulės nugaros salos.“

Išgąsdino montažas

O tai, ką Rusijos atstovė parašė apie kabanti tiltą, V.Bezaro teigimu, tėra paremta laikraštyje išspausdintu kompiuteriniu montažu, atrodo, padarytu paėmus visame pasaulyje žinomo San Francisko kabančio tilto nuotrauką.

„Tiesa, praėjusių metų pradžioje prie Susisiekimo ministerijos buvo suburta darbo grupė apsvarstyti Klaipėdos uosto iškeltos iniciatyvos statyti tiltą į Kuršių neriją galimybių. Darbo grupė pasikeitė nuomonėmis, išklausė aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo specialistų vertinimus, – pasakojo Aplinkos ministerijos atstovas. – Bet, kadangi šiuos ketinimus rėmė tik uosto direkcija ir Neringos savivaldybė, darbo grupė jau antrame posėdyje nusprendė nebenagrinėti tilto statybos galimybių, o pasiūlė koncentruotis į darnaus judumo sistemos Neringoje ir Klaipėdoje plėtrą. Tad nėra jokių konkrečių projektų, vertinimų, vietos parinkimo aktų, kuriuos reikėtų siųsti Rusijai ar Pasaulio paveldo komitetui.“

Informacija apie tai, kad tiltas – tik kai kurių institucijų vizija,  Pasaulio paveldo komitetui pateikta dar 2014 m. gegužę, o rugpjūtį Aplinkos ministerija nusiuntė dar išsamesnį paaiškinimą. Anot V. Bezaro, rašte nurodoma, kad visos SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo procedūros atliktos laiku ir viešai apsvarstytos, o tiltas tėra tik sumaketuota panašaus objekto vizija.

„Tarptautiniai ekspertai yra kviečiami ir laukiami. ICOMOS ekspertams pasiūlyta atvykti paskutinę spalio savaitę“, – pranešė Aplinkos ministerijos atstovas.

Diskutuoti – ne tabu

Buvęs aplinkos ministras europarlamentaras Valentinas Mazuronis sakė, kad stabdyti SGD terminalo projektą būtų didžiulė klaida. „Terminalą reikia pastatyti kuo greičiau, o pastačius – aš už tai, kad viskas būtų išsiaiškinta: kas ir kur dalyvavo, kokio rašto nepadavė ar pasirašė sutartis, kuriomis gal buvo kažkuo nusižengta. Skaidrumas turi būti, bet terminalo paleidimas, manau, daug svarbesnis dalykas už visus kitus“, – savo nuomonę dėstė V.Mazuronis.

Politikas pabrėžė, kad tai ypač svarbu esant dabartinei geopolitinei situacijai, kai sulaukiama grasinimų iš Rusijos dėl dujų tiekimo ribojimo ar sustabdymo.

Kalbėdamas apie galimą tilto į Kuršių neriją projektą V. Mazuronis sakė, kad „nereikia bėgti ir kalti tilto kuolus“, tačiau esą nevertėtų ir kategoriškai atmesti šios idėjos. „Nepritariu R. Baškytės ir kai kurių kitų nuomonei, kad negalima nė diskutuoti šia tema. Galima rasti sprendimų ir dėl kraštovaizdžio išsaugojimo, ir dėl judumo reguliavimo. Esu už tai, kad reikia diskutuoti, bet ramiai“, – teigė V. Mazuronis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...