captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Juozaitis: negalima akcentuoti tik energetinio saugumo

Kai kalbama apie energetiką, negalima akcentuoti vien tik energetinio saugumo, nors tai ir yra visų mūsų prioritetas šiuo metu, tvirtina Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, Lietuva vykdo strateginius projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria renovacijai, vėjo energetikai bei skalūninių angliavandenių žvalgybai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Kai kalbama apie energetiką, negalima akcentuoti vien tik energetinio saugumo, nors tai ir yra visų mūsų prioritetas šiuo metu, tvirtina Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis. Pasak jo, Lietuva vykdo strateginius projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria renovacijai, vėjo energetikai bei skalūninių angliavandenių žvalgybai.

„Pasaulis į energetiką žiūri kaip į trilemą, kurią sudaro saugumas, aplinkosauga ir prieinamumas. Lietuva energetikos trilemą sprendžia taip: vykdo strateginius dujų ir elektros projektus, tačiau nepakankamai dėmesio skiria pastatų renovacijai, vėjo energetikai ir prastai sprendžia skalūninių angliavandenių žvalgybą. Lietuvos atominėje energetikoje trūksta tęstinumo – tai labiausiai lemia blogėjanti šalies geopolitinė situacija“, – Lietuvos energetikos konferencijoje sakė buvęs „Lietuvos energijos“ gen. direktorius ir „Leo LT“ valdybos pirmininkas R. Juozaitis.

Pasaulio energetikos kongrese 2013 m. paneigti egzistuojantys energetikos mitai ir prieita prie tokių išvadų: energijos paklausa ir iškastinio kuro rezervai didės, atsinaujinančių išteklių nepakaks patenkinti reikšmingai pasaulinės energijos paklausos daliai, anglies dioksido emisija iki 2050 m. išaugs nuo 2–4 kartų, rinka pati nesugebės susidoroti su didėjančia atsinaujinančių išteklių energetikos dalimi, o pasaulyje be elektros gyvens nuo 320 iki 530 mln. žmonių.

Pasauliniai energetinės galios centrai: JAV, ES ir Kinija. Elektros vartojimas 1985–2013 m. labiausiai didėjo Kinijoje, o atsinaujinančių energijos išteklių augimas ryškiausias Europoje. Lietuvoje energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba ir toliau sparčiai auga. Net 50 proc. šilumos 2015–2016 m. bus gaunama iš atsinaujinančių išteklių“

Ž. Mauricas: Lietuva – tarp dviejų skirtingų investavimo strategijų

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, artimiausius metus augs investicijos į atsinaujinančius šaltinius: „Jei kalbame apie elektros gamybą, iškastinis kuras ES užleidžia vietą atsinaujinančios energijos šaltiniams. Investicijos per artimiausius metus į šiuos šaltinius sparčiai augs ir po 20 metų joms teks net 60 proc. visų investicijų. Europa labai daug investuoja į žaliąją energetiką, JAV – gerokai mažiau, o Kinija žada didinti investicijas į žaliąją energetiką.

Pasak Ž. Maurico, galima pastebėti, kad Rusija labai mažai investavo į bendrus elektros energijos pajėgumus. Ji žada investuoti į iškastinį kurą naudojančias jėgaines, kitaip nei ES. Taigi, Lietuva yra tarp dviejų skirtingų investavimo strategijų.

„JAV planuoja didinti investicijas į naftos ir dujų gavybą, o Europa turės tenkintis importu. Kaimynė Rusija investuoja į energijos žaliavų gavybą daugiau negu visa ES. Todėl, kaip prognozuojama, jos įtaka ES gali ir augti. Rusija šioje srityje turi labai didelį potencialą. O Europa renkasi investicijų į energijos efektyvumo didinimo kelią“, – sako Ž. Mauricas.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, laisvoji rinka neužtikrina pačių efektyviausių rezultatų energetikos rinkoje, todėl reikia efektyvaus valstybės reguliavimo ir įsikišimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...