captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didžiausias investuotojų nerimas – būsima mokesčių sistema

Investuotojų asociacija, kuri vienija daugiau kaip 50 stambiausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką, stebi būsimos koalicijos formavimą. Kai kurios socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ nuostatos bei programiniai įsipareigojimai investuotojus verčia nerimauti.  Daugiausia susirūpinimo kelia būsima mokesčių sistema.

Investuotojų asociacija, kuri vienija daugiau kaip 50 stambiausių investuotojų į Lietuvos ekonomiką, stebi būsimos koalicijos formavimą. Kai kurios socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ nuostatos bei programiniai įsipareigojimai investuotojus verčia nerimauti.  Daugiausia susirūpinimo kelia būsima mokesčių sistema.

Anot Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, investuotojai iš kitų šalių visuomet tikisi, kad ši sistema nebūtų keičiama kelis kartus per metus ar net kasmet. Ji pabrėžia, kad šalis, norinti pritraukti investicijų, turėtų siekti mokesčių sistemos stabilumo. Šiuo metu, Vyriausybės formavimosi kontekste, baiminamasi dėl galimai nepamatuotų siekių įvesti progresinius mokesčius.

Progresiniai mokesčiai – kirtis viduriniajai klasei

R. Skyrienė pažymėjo, jog iš trijų partijų, kurios galimai sudarys koaliciją, aiškiausią poziciją dėl progresinių mokesčių yra išsakiusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Darbo partija esą lyg ir būtų prieš tokių mokesčių įvedimą. Tuo metu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos požiūris šiuo klausimu nėra aiškus. Kol kas apie progresinius mokesčius nėra kalbama, tačiau pastarieji yra LSDP, šiuo metu formuojančios valdančiąją koaliciją, programoje.

Anot R. Skyrienės, LSDP dėl progresinių mokesčių pasisako „pakankamai minkštai“ – jie sakosi į pokyčius žvelgiantys pamatuotai, žada skaičiuoti ir rinktis geriausius variantus. Pasak Investuotojų forumo direktorės, investuotojus ramina tai, kad, pasak LSDP, nebus griebiamasi kraštutinumų, o progresiniai mokesčiai nebus įvedami iš karto. Esą bus tariamasi su investuotojais, įmonėmis, specialistais.

Vis dėlto šių mokesčių įvedimas, R. Skyrienės teigimu, nėra palankus viduriniajai klasei. „Tokie, kokius planuoja įvesti, manau, pasisuka prieš viduriniąją klasę, t.y. gerai apmokamus specialistus, kurie siekia mokslų, savo specialybių, [...] investavo į save“, – tvirtino R. Skyrienė.

Su tuo sutinka ir banko „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Nerijus Mačiulis. Jo manymu, padidinti mokesčius tiems, kurie ir taip už juos sumoka daug, būtų klaida. „Dabar kvalifikuoto specialisto beveik 45 proc. darbo užmokesčio fondo atitenka valstybei vienokių ar kitokių mokesčių pavidalu. Dar labiau didinti darbo jėgos apmokestinimą iš tiesų reikštų, kad mes užkertam kelią bet kokiam ilgalaikiam progresui Lietuvoje būtent per kvalifikuotos darbo jėgos sukuriamą gerovę“, – teigia N. Mačiulis.

Lengvatos neturėtų būti dalinamos

R. Skyrienė sutinka, kad investuotojus turėtų raminti griežti Europos Sąjungos (ES) reikalavimai dėl finansinės drausmės. Apie tai jau kalbėjo būsimosios koalicijos partneriai, sakę, kad bus laikomasi ES kriterijų, kas turėtų laiduoti finansinį stabilumą. Tačiau R. Skyrienė pabrėžia, kad „mūsų politikai labai dažnai mėgsta daryti pakeitimus, kad ir toje pačioje mokesčių sistemoje – dalinti lengvatas, nes nori būti geri“. Jos teigimu, tuomet biudžete atsiranda „skylės“, o kuo jos bus uždengtos, esą nesirūpinama.

N. Mačiulis mano, jog pirmiausiai reikėtų atsisakyti jau dabar esančių žalingų PVM lengvatų. Anot finansų eksperto, iš pastarųjų daugiausiai naudos turi labai dideles pajamas turintys šalies gyventojai. „Viena iš tokių lengvatų yra lengvata šildymui. Mes puikiai galime įsivaizduoti situaciją, kai labai didelio, prabangaus buto savininkas dėl tokios lengvatos per sezoną sutaupo tūkstantį ar kelis tūkstančius litų“, – tvirtina N. Mačiulis. Jo manymu, lengvatos neturėtų būti taikomos tiems, kuriems iš tiesų jų nereikia.

Socialinės atskirties nesumažins

N. Mačiulio teigimu, tolimesnis požiūris į PVM mokesčių lengvatų didesnį plėtimą socialinės atskirties nesumažins. Jo manymu, šios atskirties mažinimas buvo pagrindinė „korta“, kurią naudojo per rinkimus politikai, dabar formuojantys valdančiąją koaliciją. Finansų ekspertas įsitikinęs, jog progresiniai mokesčiai yra numatyti dėl to, jog socialdemokratų elektoratas norėjo girdėti, kad iš dideles pajamas gaunančių gyventojų bus paimama dar didesnė pinigų dalis mokesčių pavidalu ir paskirstoma tiems, kas gauna mažesnes. „Bet būtent toks grubus požiūris, apmokestinant tuos, kurie ir dabar moka didelius mokesčius, tikrai tos atskirties nesumažins, o visa šalį gali stumti į krizę“, – tvirtina N. Mačiulis.

Anot ekonomisto, jei tokių veiksmų būtų imtasi, tai kažkam suteiktų moralinį pasitenkinimą, tačiau iš to mažas pajamas gaunantieji naudos neturėtų. Maža to, papildomų pajamų į biudžetą esą nebūtų surinkta. N. Mačiulio manymu, norint mažinti socialinę atskirtį, visų pirma reikėtų žiūrėti į visą mokesčių sistemą ir atsakyti į klausimus, kodėl yra tokie dideli darbo mokesčiai ir kodėl kai kuris turtas yra neapmokestintas.

Seimo rinkimus laimėjusios LSDP lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad artimiausiu metu nesiruošiama keisti mokesčių politikos, bet šiuo klausimu planuojama sudaryti ekspertų grupę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...