captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors nukenčia labiausiai, smulkesnieji verslininkai gyvulių drausti neskuba

Draudikai pastebi, kad norinčiųjų drausti gyvūnus ypač padaugėja kilus kokiai nors epidemijai. Draudikų asociacijos duomenimis, už gyvūnų draudimą šiemet surinkta daugiau nei 4 mln. Lt., bet žalų išmokėta apie 10 mln. Lt. Didžioji dalis sumos teko vienai nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiai bendrovei. 
T. Lukšio (BFL)nuotr.
T. Lukšio (BFL)nuotr.

Draudikai pastebi, kad norinčiųjų drausti gyvūnus ypač padaugėja kilus kokiai nors epidemijai. Draudikų asociacijos duomenimis, už gyvūnų draudimą šiemet surinkta daugiau nei 4 mln. Lt., bet žalų išmokėta apie 10 mln. Lt. Didžioji dalis sumos teko vienai nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiai bendrovei. 

Kaip ir daugelis ūkininkų, vieno ekologinio ūkio šeimininkai draudžia pastatus, įrangą, kuriai įsigyti gauta parama, o gyvulių – nedraudžia.

„Tiesiog neapsimoka, nes draudimo įmokos nemažos. Jei draustume visus gyvulius, paskaičiavome, kad netenkame  pusantros karvės kasmet, o kritimų pas mus nebūna“, – tvirtina Ukmergės rajono ūkininkė Janina Kulėšienė.

Daugiausiai draudžiami paukščiai, galvijai, kiaulės. Draudikai pastebi, kad, pvz., savo galvijus nuo ligų ir kitų nelaimių draudžia tik kas dvidešimtas ūkininkas.

„Karvių banda gali kainuoti nuo 100 iki 500 tūkst. Lt. Nuostoliai galimi ne tik dėl ligų, gali sudegti ferma ar kita nelaimė atsitikti. Įmokos nėra didelės. Apytiksliai skaičiuojant, vienos karvutės draudimas kainuoja apie 100 Lt. per metus“, – teigia „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius.

Daugiausiai gyvūnų apdraudžia „Lietuvos draudimo“, „Ergo“, PZU ir BTA  bendrovės. Šiemet surinkta daugiau nei 4 mln.Lt. įmokų, o išmokėta 10 mln. Didžioji dalis išmokų teko nuo afrikinio kiaulių  maro nukentėjusiam ūkiui.

Paprastai po tokių įvykių poreikis draustis išauga, tačiau esant epidemijai, tai padaryti, ypač pirmą kartą – labai sudėtinga.

„Turime klientų, kurie yra apdrausti nuo tokių įvykių, įskaitant ir afrikinį kiaulių marą. Sutartys galioja, nes sudarytos iki epidemijos. Tad turi praeiti rizikos situacija, kad atsirastų  naujos galimybės draustis. Visus kitus gyvūnus, kuriems nėra epidemijos rizikos, siūlome drausti“, – tikina „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos vadovas Arūnas Raziūnas.

„Daugiau draudžiasi tie, kurie investuoja į ūkius – bendrovės, paukštynai, kiaulių kompleksai, o smulkesnieji – dar ne. Tačiau  jei įvyksta nelaimė, jie labiau nukenčia. Apskritai žmonių noras pirkti draudimo paslaugas didėja, rinka kasmet nors ir ne staigiai, bet auga“, –tvirtina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. 

Pagal surinktas įmokas gyvūnų draudimas Lietuvoje užima pustrečio procento turto draudimo sektoriaus. Palyginti su ES šalimis senbuvėmis, tai labai mažai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...