captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mokate kelis šimtus, bet priima tik grynaisiais: verta sunerimti

Smulkus verslas turi argumentų, kodėl prašo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais: minimalus mokestis, naudojantis banko paslaugomis, jiems gali būti per didelis. Stambesnių paslaugų teikėjų paaiškinimais, kurie už grožio bei sveikatinimo, remonto ir kitas paslaugas ima šimtais litų, bet neaptarnauja atsiskaitančiųjų kortele, netiki prekybos ir finansų specialistai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Smulkus verslas turi argumentų, kodėl prašo atsiskaityti tik grynaisiais pinigais: minimalus mokestis, naudojantis banko paslaugomis, jiems gali būti per didelis. Stambesnių paslaugų teikėjų paaiškinimais, kurie už grožio bei sveikatinimo, remonto ir kitas paslaugas ima šimtais litų, bet neaptarnauja atsiskaitančiųjų kortele, netiki prekybos ir finansų specialistai.

Atrodo keista, kad už dalį brangiai kainuojančių paslaugų negalima susimokėti kortele, ypač, kai tai – sostinės centre daug žmonių sulaukiančios pramogų vietos, remonto paslaugų įmonės, stomatologų kabinetai ir panašiai.

„Bankų kortelių aptarnavimas įmonėms kainuoja, bet kainuoja ir grynųjų aptarnavimas. Keistokai atrodo, kai įmonės, už kliento aptarnavimą imančios 100 Lt ar daugiau, pavyzdžiui, kirpyklos, remonto paslaugų teikėjai, prašo tik grynųjų. Kyla įtarimas, kad ne visos pajamos apskaitomos“, – dėsto konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analizės vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.

Pašnekovas dėsto, kad galima paaiškinti, kodėl korteles atsisakoma priimti, jei apsiperkama už mažą sumą pinigų: prekybininkui ar paslaugos teikėjui bankų mokesčiai yra per dideli.

„Lietuvoje situacija tikrai yra nebloga prekybos srityje – net mažose kaimo parduotuvėse yra kortelių terminalai ir galima jomis atsiskaityti. Bet problemų yra paslaugų sektoriuje: taksi, remonto paslaugų, įvairiose grožio bei sveikatinimo vietose, kai priimami tik grynieji“, – mano A. Urbonavičius.

Sunerimti verta

Jeigu verslininkas iš kliento ima stambias sumas pinigų, bet tik grynaisiais, pagrindo įtarti neteisėtą veiklą yra. Tai patvirtina tiek Mokesčių inspekcija, tiek finansų specialistai.

„Manau, kad tai yra akivaizdu: jeigu iš kliento prašoma suma yra nemaža, bet priimama tik grynaisiais, galima galvoti, kad versle yra neskaidrumo. Tokiu atveju sunku pasiteisinti didesne mokesčių našta ar kompetencijos trūkumu. Pasiūlius riboti atsiskaitymą grynaisiais ir pereiti prie kitokio atsiskaitymo, kilo sujudimas – veikiausiai, priešinosi ir šešėlyje dirbantys verslininkai. Žinoma, nepagavus „už rankos“ žmonių negali kaltinti, bet iš kitų šalių praktikos tai yra akivaizdu“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto Finansų katedros profesorė Kristina Levišauskaitė.

Ji atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą: prekybos ir paslaugų srities verslininkai, nepriimdami atsiskaitymų kortelėmis, nubaido dalį vartotojų, ypač jaunesnių.

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI teigė, kad, jei bendrovė priima tik grynuosius, dar nereiškia, kad ji vykdo neteisėtą ar šešėlinę veiklą, tačiau sako, kad sukčiavimo galimybės – platesnės.

„Mokesčių inspekcija, remdamasi pasauliniais tyrimais, Europos praktika, gali atvirai ir garsiai konstatuoti, kad tose verslo sektoriuose, bendrovėse ir sandoriuose, kur atsiskaitoma grynaisiais, yra didesnė mokesčių nesumokėjimo ir jų slėpimo rizika. Kitaip tariant, visi tarpbankiniai pavedimai yra fiksuojami ir Mokesčių inspekcija juos gali patikrinti esant įtarimams. Ten, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais, yra dvi sandorio pusės: pirkėjas ir pardavėjas. Jeigu jie susitaria nuslėpti sandorį ir trūksta kitų įrodymų apie jo buvimą, rizika yra didesnė“, – kalbėjo jis.

Kitaip tariant, mokesčių dalis gali būti pasisavinama, o pirkėjas rizikuoja prisidėti mokesčių vagystės.

Nerūpi, kaip mokėti, svarbu – pigiau

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad Lietuvoje bankų kortelių išduota nemažai, tačiau jomis naudojamasi rečiau nei Latvijoje ir Estijoje. Tą paaiškinti galima keliais būdais.

„Bankų kortelių terminalai ir mokėjimo jais galimybė kainuoja, kai kur ekonominės priežastys neskatina diegti šį atsiskaitymo būdą. Bet tai galima sieti ir su skaidrumu, ir su noru priimti naujoves. Jei skaidresnėse Šiaurės šalyse kortelėmis atsiskaitoma dažnai, Pietų valstybėse mieliau priimami grynieji“, – atkreipia dėmesį jis.

DELFI skelbė, dėl kokių priežasčių gyventojai paslaugų sferoje vengia mokesčių.

Kelios jų: gyventojai dažniausiai už paslaugas moka iš savo atlyginimo, jiems tas pats, ar atsiskaityti kortele, ar grynaisiais, o galutinė kaina – reikšminga. Be to, „išgaudyti“ šešėlinius mokėjimus tarp gyventojų yra sudėtinga ir brangu.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...