captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Kietaviškių gausai“ kyla išlikimo klausimas

Iškilo grėsmė didžiausiam Lietuvoje šiltnamių ūkiui – „Kietaviškių gausai“. Bendrovės vadovų teigimu, nerenovavus šiltnamių, teks užsidaryti; be darbo liks beveik 200 žmonių. Žemės ūkio ministerija žada siekti, kad šiltnamių modernizacijai galima būtų naudoti Europos Sąjungos pinigus.
R. Kalmukos (BFL/F64) nuotr.
R. Kalmukos (BFL/F64) nuotr.

Iškilo grėsmė didžiausiam Lietuvoje šiltnamių ūkiui – „Kietaviškių gausai“. Bendrovės vadovų teigimu, nerenovavus šiltnamių, teks užsidaryti; be darbo liks beveik 200 žmonių. Žemės ūkio ministerija žada siekti, kad šiltnamių modernizacijai galima būtų naudoti Europos Sąjungos pinigus.

Lietuvišką pomidorą, agurką ar salotų vazonėlyje, atšalus orams, rasti parduotuvėse netrukus gali būti vis sunkiau. Kone pusę tokios produkcijos užauginančių Kietaviškių šiltnamių vadovai sako, kad gali tekti užsidaryti.

Beveik prieš 30 metų statytus šiltnamius būtina atnaujinti, tam reikia beveik 50 mln. litų. 15 hektarų ploto šiltnamius valdanti įmonė tokių pinigų neturi, nes, nuo 2007-ųjų valstybei panaikinus paramą šildymo išlaidoms, vėliau ir PVM lengvatą, nuolat balansuoja tarp pelno ir nuostolio.

„Pajamų daugiau negali gaut, nes tu gali užaugint tik tam tikrą kiekį. Nes pasiekėm ir taip jau projektinius pajėgumus, ir rezultatai jau pasieti per geri, nes taikom naujas technologijas, bet dėl brangstančios energetikos nepavyksta sukaupti tam tikro lėšų kiekio, kad galima būtų modernizuoti“, – aiškino „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

Paskutinio didžiausio žieminių šiltnamių komplekso vadovai mato vienintelę išeitį – paramos ieškoti naujojoje kaimo plėtros programoje. Žemės ūkio ministerija Briuselį bando įtikinti, kad paramos pinigus galima būtų skirti ir šiltnamių renovacijai ar naujų statybai. Paramos dydis siektų iki 70 proc. sumos.

Kažkada gausūs stiklinių šiltnamių plotai Lietuvoje nuolat traukiasi. Šiandien jų – vos per 30 ha. Palyginti Nyderlanduose – 10 tūkst. ha.

„Kol kas valstybės parama būtų, ta kad mes EK išsikovotume didesnę paramą leidžiamą jiems. Patys šiltnamiai turi būti kiek sunaudoja ir elektros, kitaip apšildyti, darbo sąlygos žmonėm, nes sąnaudos labai didelės darbo jėgos, kaip kitur gali daug ką mechanizuoti, šiltnamiuose reikia daug darbo jėgos. Reikia sutvarkyt šiuos šiltnamius, kad jie atitiktų europinį lygį ir kad kuo pigesnėmis sąnaudomis jie užaugintų daržovę. O dabar ypač elektra, šiluma, labai brangi, ir reikia pertvarkyti“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Verslininkai nuostolius skaičiuoja ir dėl Rusijos Įvesto daržovių embargo – jų perteklius rinkoje verčia mažinti kainas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...