captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pinigų reikalų eurokomisaras Lietuvai: neturėtumėte nurimti

Vilniuje viešintis Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi įteikė Lietuvai simbolinę „Euro žvaigždę“, o pinigų reikalų eurokomisaras Jyrkis Katainenas teigia, kad eurą įvedusi Lietuvos valdžia neturėtų atsipalaiduoti.
M. Draghi ir V. Vasiliauskas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
M. Draghi ir V. Vasiliauskas, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Vilniuje viešintis Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui įteikė simbolinę „Euro žvaigždę“, o pinigų reikalų eurokomisaras Jyrkis Katainenas teigė, kad eurą įvedusi Lietuvos valdžia neturėtų atsipalaiduoti.

M. Draghi teigia, kad euro įvedimas padės Lietuvai pritraukti užsienio investicijas ir užtikrins stabilumą geopolitine prasme.

Kalbėdamas euro įvedimui skirtoje konferencijoje, vykusioje po simbolinės „Euro žvaigždės“ perdavimo ceremonijos, M. Draghi sakė, kad prisijungdama prie euro Lietuva rodo, jog „bendra valiuta yra patraukli, nepaisant sunkumų kai kuriose valstybėse narėse“.

„Tarptautiniai investuotojai paprastai laiko Baltijos šalis kaip priklausančias vienai ekonominei erdvei. Latvijai ir Estijai jau naudojant eurą, o Lietuvai atidedant jo įvedimą, Lietuva turėtų aiškų konkurencinį atsilikimą pritraukiant investicijas iš užsienio“, – sakė M. Draghi.

V. Vasiliauskas ir M. Draghi, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Be to, priklausymas bendrai valiutai gali užtikrinti stabilumą valstybei dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, – pridūrė Europos centrinio banko vadovas.

Trečiadienį paskelbta apklausa rodo, kad Lietuvoje euro priešininkų ir šalininkų yra panašiai tiek pat – valiutos pakeitimui pritaria 47 proc., nepritaria – 49 proc. šalies gyventojų.

M. Draghio teigimu, kitų šalių patirtis leidžia tikėtis, kad parama eurui išaugs, kai žmonės bus geriau informuoti apie naująją valiutą.

V. Vasiliauskas iškilmingoje ceremonijoje pabrėžė, jog daugelio ekonomistų anksčiau išsakytą mintį, kad pats valiutos įvedimo faktas šalies ekonomikoje drastiškų permainų neatneš.

„Pats savaime euras gerovės neatneš. Kaip reikėjo iki šiol, taip ir toliau reikės atkaklaus darbo, pastangų, nuolatinio judėjimo į priekį. Mano įsitikinimu, tiksliausiai euro žingsnio prasmę apibendrina trys lietuviški žodžiai, atsidūrę ant lietuviškos dviejų euro monetų briaunos: laisvė, vienybė, gerovė. Mano giliu įsitikinimu, Europos vienybė neįmanoma be bendros vertybių sistemos, be panašių ekonominių ir socialinių standartų“, – prieš gaudamas simbolinę žvaigždę teigė V. Vasiliauskas. – Kalbėdamas apie eurą, norėčiau išreikšti deramą pagarbą litui. Tai mūsų istorija, o atmintis šioje pasaulio dalyje yra labai svarbi“.

J. Katainenenas: Lietuvai nereikėtų nurimti

Europos Komisijos viceprezidentas, ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Jyrkis Katainenas teigia, kad Lietuva neturėtų nusiraminti ir toliau laikytis fiskalinės drausmės, skatinti ekonomikos augimą.

J. Katainenas, AFP/Scanpix nuotr.

„Pirmiausia, kaip rodo augimo ataskaita, norėčiau įspėti, kad nereiktų nusiraminti, ypač geopolitinių neramumų fone“, – euro įvedimui skirtoje konferencijoje sakė J. Katainenas, kalbėdamas apie Lietuvos laukiančius iššūkius.

Pasak jo, Lietuvai būtina ir toliau laikytis fiskalinės drausmės.

„Prioritetai šiuo atžvilgiu apima koncentravimąsi į augimą skatinančias išlaidas, mokesčius, skatinančius augimą, tuo pačiu metu užtikrinant mokestinių prievolių vykdymą ir toliau stiprinant Lietuvos fiskalinę sistemą. Be to, Lietuvai reikia vengti naujų burbulų“, – teigė eurokomisaras.

Anot jo, šalies valdžia turi kovoti su skurdu ir nedarbu, ypač tarp jaunų žmonių. Jis teigė sveikinantis Lietuvos pasiryžimą prižiūrėti kainas, jog šios nedidėtų.

„Patirtis rodo, kad nepagrįstas kainų šuolis labiausiai pastebimas sektoriuose, kur konkurencija su importu yra ribota“, – sakė J. Katainenas.

A. Butkevičius: euras – ekonominio saugumo garantas

Premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad euro įvedimas Lietuvoje vertinamas kaip ekonominio saugumo garantas.

„Tai dar viena priemonė padedanti siekti savo valstybėje didesnio finansinio stabilumo, toliau tvariai ir harmoningai plėtoti ekonomiką. Tai reiškia naujų darbo vietų kūrimą, gyventojų pajamų augimą, stiprėjantį valstybės konkurencingumą“, – Vyriausybės išplatintame pranešime cituojamas premjeras.

„Savaime suprantama, kad mažai šaliai, itin daug prekiaujančiai su užsienio valstybėmis, lito išlaikymas ir toliau reikštų didesnes valiutos keitimo išlaidas, mažesnes Lietuvos gamintojų galimybes tarptautinėse rinkose. Be to, netektume ir dalies potencialių investicijų, nes didžiulį euru atsiskaitančiu valstybių regioną investuotajai laiko patikimu ir mažiau rizikingu“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas.

Konferencijoje Vyriausybės vadovas taip pat trumpai apžvelgė apklausų duomenis, kurie rodo stiprėjantį gyventojų pasitikėjimą euru. Palyginus šių metų pavasarį su praėjusių metų rudeniu, euro rėmėjų skaičius išaugo nuo 40 proc. iki 50 procentų. Nepritariančiųjų skaičius per šį laiką sumažėjo nuo 49 proc. iki 41 procentų.

Maloniai nustebino Vilniaus legenda

Lietuvoje pirmą kartą viešintis M. Draghi teikdamas „Euro žvaigždę“ teigė, kad Vilnių ir jo gimtosios Italijos sostinę Romą nuo šiol vienys ne tik su vilkais susijusios legendos.

M. Draghi maloniai nustebino legenda apie Geležinį vilką – Vilniaus miesto simbolį, ECB pirmininkas ją palygino su Romulo ir Remo legenda apie Romos miesto įkūrimą. Anot romėnų legendos, likimo valiai paliktus dvynius nuo pražūties išgelbėjo juos maitinti pradėjusi vilkė.

„Kaip italas, buvau labai suintriguotas išgirdęs, kad tiek Vilniaus, tiek Romos miestų įkūrimo legendoje minimi vilkai. Nuo šiol mus vienys ne tik vilkai (...) Lietuva netrukus taps 19-tąja euro zonos nare. Tai milžiniškas įsipareigojimas ateičiai, kuri nepaneigia praeities. Priimti naują valiutą nėra lengva, pasidalinti šalies valiutos suverenumu nėra paprasta. Tačiau esu įsitikinęs, kad lietuviai šią permainą įgyvendins sėkmingai“, – ceremonijoje kalbėjo M. Draghi.

Lietuva turi pusę reikalingų eurų monetų

Pastarąjį kartą M. Draghi šį stojimo į euro zoną simbolį 2013 m. rugsėjį teikė Latvijos banko prezidentui Ilmarui Rimšėvičiui.

ELTA primena, kad galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje liepos 23 d. priėmė Europos Sąjungos (ES) bendrųjų reikalų ministrų taryba. 19-tąja euro zonos nare Lietuva taps nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Latvijoje bendroji ES valiuta cirkuliuoja nuo šiuo metų pradžios, Estijoje – nuo 2011 m.

Likus mažiau nei šimtui dienų iki naujos valiutos įvedimo, į šalį jau atgabenta daugiau kaip pusė – 97 mln. vienetų – euro monetų. Visiškai apsirūpinti euro monetų ir banknotų atsargomis numatoma iki gruodžio.

Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, 51 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad šalis tinkamai pasirengusi euro įvedimui, 9 iš 10 apklaustųjų teigė sugebėsiantys prisitaikyti prie naujos valiutos. Lito pakeitimą vieninga Europos Sąjungos valiuta šiuo metu palaiko 47 proc. piliečių, nepritariančių yra 49 proc. 89 proc. apklaustųjų būgštauja, kad euro įvedimas sukels kainų didėjimą, 76 proc. respondentų susirūpinę, jog valiutų keitimosi laikotarpiu prekybininkai gali sukčiauti nustatant prekių ir paslaugų kainas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...