captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar šiaudai taps Lietuvos nafta?

Iš pradžių skatinusi biodegalų gamybą Europos Komisija (EK) susirūpino biokuro poveikiu klimato kaitai bei žemės panaudojimu ne maisto produktų, o biokuro gamybai. EK paviešino pasiūlymą, kuriuo būtų ribojamas visuotinis žemės paskirties keitimas, pagal kurį žemę skiriama biodegalų gamybai. Nors oficialiai pareikšta, kad reikėtų daugiau orientuotis į skystojo biokuro gamybą iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos teigimu, biodegalų gamybos technologija iš šiaudų kol kas yra tik laboratorinėje stadijoje ir per brangi.

Iš pradžių skatinusi biodegalų gamybą Europos Komisija (EK) susirūpino biokuro poveikiu klimato kaitai bei žemės panaudojimu ne maisto produktų, o biokuro gamybai. EK paviešino pasiūlymą, kuriuo būtų ribojamas visuotinis žemės paskirties keitimas, pagal kurį žemę skiriama biodegalų gamybai. Nors oficialiai pareikšta, kad reikėtų daugiau orientuotis į skystojo biokuro gamybą iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos teigimu, biodegalų gamybos technologija iš šiaudų kol kas yra tik laboratorinėje stadijoje ir per brangi.

Praėjusią savaitę EK paskelbtame pasiūlyme žadama naudojamų maistinės kilmės biodegalų kiekį riboti iki 5 proc., nors iki šiol nustatytas 10 proc. atsinaujinančios energijos rodiklis. Taip pat nuspręsta skatinti biokuro gamybą iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų ar atliekų. Motyvuojama, kad šios žaliavos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei iškastinis kuras bei tokio biokuro gamyba netrukdo maisto gamybai.

Ne visas biokuras tvarus

„Biokuras padeda mums kovoti su klimato kaina, todėl mūsų naudojamas biokuras privalo būti tikrai tvarus. Turime investuoti į biokurą, kuris padėtų smarkiai sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį ir nekonkuruotų su maisto gamyba. Be abejo, mes nenustosime gaminti ir pirmos kartos biokuro, tačiau duodame aiškiai suprasti, kad ateityje turėtų būti plėtojama tik pažangiojo biokuro kuro gamyba. Visų kitų rūšių biokuras nebus tvarus“, – EK pranešime spaudai cituojama už klimato politiką atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard.

Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, kurie rodo, kad kai kuriais atvejais, kai dėl biokuro gamybos maisto ar pašarų gamyba perkeliama į ne žemės ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, iškertant miškus, kai kurių rūšių biokuro išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis gali būti didesnis nei biokuru keičiamo iškastinio kuro.

EK siūlo keisti Atsinaujinančių išteklių energijos ir Degalų kokybės direktyvas, padidinant naujiems įrenginiams taikomą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo slenkstį iki 60 proc., maistinės augalinės kilmės biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį apriboti iki 5 proc. Taip pat žadama skatinti antros ir trečios kartos biokuro gamybą iš žaliavų, kurioms auginti nereikia papildomos žemės (dumbliai, šiaudai, atliekos).

Biokuras iš šiaudų kol kas nepopuliarus

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas biokuro gamyboje ir šiaudų mato didelį potencialą, tačiau kol kas Lietuvoje ši žaliava nėra pakankamai išnaudojama.

„Biodegalai yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos (rapsų, kvietrugių), jie taip pat naudojami maistui, todėl Europos Komisijos pasiūlymas buvo priimtas atsižvelgiant į tai“, – sakė R. Lapinskas.

Biokuro specialistas taip pat aiškino, kad biodegalų gamyba iš maistinės produkcijos nėra energetiškai efektyvi, kadangi išauginti reikalingam žaliavų kiekiui sunaudojama pakankamai daug degalų (dyzelino ar benzino): „Todėl tas energetinis balansas nėra toks teigiamas“.

„Europos Komisijos sprendimu sakoma, kad biodegalų srityje reikia orientuotis į naujas technologijas, o kietojo biokuro srityje niekas nesikeičia. Jis yra ir toliau remiamas. Toks kuras yra beveik tris kartus pigesnis už dujas“, – kalbėjo R. Lapinskas.

„Litbioma“ atstovas teigė, kad šiaudai, kaip žaliava biokurui, yra itin daug žadantys: „Šiaudus matome kaip didžiulį resursą, bet kaip kietojo biokuro žaliavą – šilumos ir elektros gamybai. Pasaulyje yra atliekami bandymai pasaulyje gaminti degalus, tačiau šitos technologijos dar nėra pasiekusios, jog būtų galima juos gaminti masiškai. Tai kol kas laboratoriniame lygmenyje. Tačiau ateityje, kodėl ir ne. Kaip biomasė šiaudai gali būti labai svarbus resursas“.

R. Lapinsko teigimu, kol kas asociacijai priklauso tik viena įmonė, kuri gamina katilus, pritaikytus šiaudų granulėms.

DELFI primena, kad pagal 2009 m. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą iki 2020 m. dešimtadalis transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Degalų kokybės direktyva numato, kad iki 2020 m. 6 proc. turi būti sumažinta tarša, susijusi su transporto sektoriuje naudojamais degalais, kurie išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

www.DELFI.lt
 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...