captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos-Ukrainos konfliktas: ką prognozuoja tie, kurie valdo pasaulio pinigus?

Vienos valstybės įsigalėjimas pasaulyje, didžiulė politinė įtampa tarp jėgų, neaiški karinių aljansų sistema, režimų finansuojamas terorizmas ir revoliucinių idėjų pilnų teroristinių organizacijų, priešiškų kapitalizmui, jėgų stiprėjimas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vienos valstybės įsigalėjimas pasaulyje, didžiulė politinė įtampa tarp jėgų, neaiški karinių aljansų sistema, režimų finansuojamas terorizmas ir revoliucinių idėjų pilnų teroristinių organizacijų, priešiškų kapitalizmui, jėgų stiprėjimas.

Tokį paralelinį pasaulį prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir dabar mato škotų istorikas Niallas Fergusonas 2005 m. publikuotame straipsnyje „Skęstanti globalizacija“.

„Ar XXI a. bus tiek pat paženklintas krauju kaip ir XX a.? Atsakymas priklauso nuo to, ar mes suprasime praėjusio amžiaus smurto priežastis“, – kitame straipsnyje („Kitas pasaulinis karas“) rašo N. Fergusonas.

Brėždamas paralelę tarp pasaulinės tvarkos prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir paskutinį dešimtmetį esančios pasaulio situacijos istorikas numato didelė grėsmę globalizacijai, o kartu ir įsigalėjusiam kapitalizmui bei kelia versiją, ar pasaulis nestovi dar ant vieno pasaulinio karo slenksčio.

Praėjus beveik dešimtmečiui po N. Fergusono pasvarstymų įsiplieskęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas vėl privertė politologus, sociologus diskutuoti apie trečio pasaulinio karo riziką. DELFI aiškinasi, ar finansų rinkose ir akcijų biržose galima įžvelgti investuotojų įžvalgas dėl galimo pasaulinio karo artėjimo.

Pirmasis pasaulinis karas akcijų biržas pakirto netikėtai. Po karo pradžios kai kurios akcijų biržos užsidarė mėnesiams. Antrasis pasaulinis karas buvo labiau tikėtinas, todėl investuotojai galėjo jam šiek tiek pasiruošti. Vis dėlto dauguma mokslininkų įsitikinę, kad pasaulinį karą investuotojams nuspėti sunku – bėdos užpuola kariniams veiksmams jau prasidėjus.

Vis dėlto Davidas Cutleris ir Lawrence Summeris, 1989 m. palyginę neekonominių veiksnių įtaką akcijų biržoms (pvz., Pearl Harbrą, Korėjo karą) priėjo prie išvados, kad tokie įvykiai neturi didelės įtakos akcijų vertei.

Akcijų biržų pokyčius stebintys analitikai taip pat nustebo, kai šių metų kovo mėnesį po Ukrainos ir Rusijos neramumų pradžios „Dow Jones Industrial“ akcijų vertė pakilo 0,59 proc.

Akcijų kaina reaguoja tik konflikto aprėptyje

Atrodytų, kad savo turtą saugantys investuotojai augant geopolitinei įtampai turėtų žvilgsnius kreipti į saugesnius finansinius instrumentus – auksą, obligacijas. Tačiau, ar iš tiesų pasaulio investuotojai užuodžia didesnės karinės krizės riziką?

„Finasta Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas tvirtina, kad investuotojai stengiasi įvertinti riziką, atsisakant rizikingų aktyvų ir skaičiuoja potencialias grėsmes, kurios kartais išsipildo, o kartais – ne.

„Panašiai tarsi skėtį nešiotis debesuotą dieną“, – teigė jis.

V. Rūko teigimu, įžvelgiant galimus karinius konfliktus investuotojai žiūri į konflikto mastą ir vietą.

„Jei manoma, kad konfliktas neturės įtakos tam tikrai šaliai ir jos verslams, tuomet rinkoje įtaka nejaučiama. Dabartinis pavyzdys būtų Rusijos-Ukrainos konfliktas JAV akcijų rinkoms. Čia jis visai nepastebimas. Tačiau Vokietijos rinkose konflikto įtaka matoma labiau. Visiškai priešingai atrodo vienos iš konfliktuojančių šalių – Rusijos akcijos, kurių vertė nukritusi itin stipriai“, – komentavo pašnekovas.

„Finasta Asset Management“ specialisto pastebėjimu, Persijos įlankos karas 1990 m. turėjo įtakos naftos kainoms, kurios per trumpą laiką padvigubėjo, bet taip pat greitai ir grįžo į buvusį lygį. Arabų pavasaris nusmukdė tų šalių akcijų rinkas, bet platesnės reakcijos pasaulyje nebuvo.

„Korėjos karas JAV akcijų rinkas iš pradžių nusmukdė vos 10 proc., bet jos netruko atsitiesti ir žengė į naujas aukštumas, nes buvo įsitikinta, kad JAV verslams grėsmės nėra. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui prireikė daug metalo produkcijos, todėl tai buvo naudinga JAV gamintojams“, – tęsė V. Rūkas.

Apžvelgdamas akcijų rinkų reakciją į karinius neramumus specialistas įžvelgė tik vieną tendenciją, konfliktui sustiprėjus atsikratoma investicijų toje šalyje, kur konfliktas gali tiesiogiai paveikti ekonomiką, verslus, bei tose šalyse ir tų verslų, kurie susiję su konfliktuojama šalimai. Pavyzdžiui, Lietuvos pienininkų akcijų.

„Įžvelgti tendencijos, kad brangsta auksas, ar kyla Šveicarijos frankas, tikrai negalėčiau. Toks efektas gali būti, tačiau tik trumpalaikis. Karinių įmonių akcijų rinkose nėra daug, reta kuri tiesiogiai susijusi su tam tikru konfliktu, todėl ir įtaka yra menkai jaučiama“, – tikino pašnekovas.

Susirūpinimo nemato

„Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis pabrėžė, kad dažnai galvojama, kad investuotojai patys priima sprendimus prognozuodami ateitį.

„Tačiau investicijų pasaulyje nebūtina mokėti prognozuoti, kad uždirbti pinigų. Be to, yra atlikta tyrimų, kurie teigia, kad nuspėti ateities neįmanoma“, – komentavo jis.

A. Milevskis, bandydamas įvertinti, ar dabar investuotojai numato artėjantį globalinį karą, teigė, kad tokiais klausimais visada kažkas atspėja, o kažkas – ne.

„Niekada bebūna taip, kad visi prognozuoja vieną dalyką ir jis įvyksta. Kai prognozė išsipildo, investuotojas tampa žinomas, tačiau vėliau vėl jį visi pamiršta“, – pastebėjo A. Milevskis.

Pasak investicijų valdytojo, niekas nekalbėjo apie Rusijos invaziją į Krymą, tačiau šis įvykis privertė investuotojus diskutuoti apie galimus ateities Rusijos veiksmus: „Įvykių ekspertai neišprognozuoja, bet besikeičianti situacija lemia ateities rizikų įvertinimą. Besikeičianti situacija sukuria terpę tolimesnėms prognozėms, bet dažniausiai tai yra netikėtas įvykis“.

Malaizijos lėktuvo katastrofa, pasak pašnekovo, labai trumpam išaugino aukso kainą ir sumažino akcijų, tačiau viskas labai greitai atsistatė į savo vietas.

Paklaustas, ar investuotojai pasaulyje šiuo metu įtaria didelę pasaulinio karo grėsmę, A. Milevskis teigė, kad Lietuvoje, žinoma, karo grėsmė atrodo didesnė nei, pavyzdžiui, JAV.

„Kiek teko daryti palyginimus, tai šiuo metu neatrodo, kad investuotojai bijotų karo ir pinigus kreiptų ten, kur saugiau“, – įžvelgė pašnekovas.

Visgi specialistas pripažino, kad esant kariniams konfliktams investuotojams mielesniu tampa auksas.

„Kai buvo įvestos sankcijos Iranui, buvo akivaizdus pinigų srautas į auksą. Šiuo metu aukso kaina artėja prie 1200 JAV dolerių, o dar neseniai buvo 1300 JAV dolerių. Čia gal daugiau reaguojama į tai, kad JAV žada baigti ekonomikos skatinimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak A. Milevskio, įvykiai Ukrainoje JAV akcijoms įtakos neturėjo ir tarp investuotojų baimės nepasėjo.

„Vis dėlto bendraujant su žmonėmis Rytų Europoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse, girdimos kalbos, kad gal geriau palaukime ir žiūrėkime, kaip situacija rutuliosis toliau, – pridėjo jis. – Visgi, jei pasaulyje didesnė dalis galvotų, kad didelė grėsmė yra, pradėtų išpardavinėti akcijų instrumentus ir supirkinėtų auksą ir tai matytume. Kol kas to nėra“. Prie saugesnių finansinių instrumentų A. Milevskis taip pat įvardijo JAV, Šveicarijos obligacijas, šių šalių valiutas.

Nerimauja dėl kitų dalykų

„Mandatum Life“ Investicijų plėtros vadovas Lietuvai Marius Dubnikovas pastebėjo, kad akcijų rinkos dažniausiai į karinius veiksmus sureaguoja po įvykių, o ne prieš.

Tuomet atsigręžiama į auksą, didelių valstybių, kaip Vokietija, JAV, Didžioji Britanija, obligacijas, taip pat į sektorius, susijusius su konfliktu, pavyzdžiui, farmacija.

„Vis dėlto šiuo metu investuotojai labiausiai nerimauja ne dėl karinių konfliktų. Visų pirma nerimavo dėl Škotijos atsiskyrimo, dėl JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pakeisti bazines palūkanų normas, o konfliktai yra antrame plane“, – komentavo pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu investuotojai negalvoja, kad konfliktas Ukrainoje gali virsti didesnio masto konfliktu.

„Pačioje įvykių pradžioje nerimas rinkose buvo. Paskui vėl suaktyvėjo po Malaizijos lėktuvo numušimo, tačiau vis tiek tas nerimas nebuvo toks, kad būtų tikimasi įvykių paaštrėjimo. Investuotojai labiau tikisi, kad situacija išliks švelni“, – teigė M. Dubnikovas.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Ukraina po Rusijos invazijos

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...