captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ritualinis skerdimas: Lietuvos žydai sveikina, gyvūnų teisių gynėjai piktinasi

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pasveikino Seimo sprendimą įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius. O gyvūnų teisių gynėjai grasina kreiptis į Briuselį.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pasveikino Seimo sprendimą įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius. O gyvūnų teisių gynėjai grasina kreiptis į Briuselį.

„Ne tik nuo Lietuvos žydų bendruomenės, bet, manau, ir nuo Europos žydų bendruomenių, galiu tik pasveikinti tokį žingsnį ir padėkoti“, – BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, Seimo sprendimas leisti gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus svarbus tiek Lietuvos žydams, tiek į šalį atvykstantiems svečiams, tiek Lietuvos ekonomikai.

Bendruomenės pirmininkė sakė mananti, kad pagal tradicijas paskerdus gyvulius, rinkos mėsai gali atsiverti ne tik Izraelyje, bet ir Europos šalyse.

„Esu ne tik žydų bendruomenės atstovė, bet ir Lietuvos pilietė, ir džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai galės rasti naujas rinkas. Lietuvos ekonomikai tai labai geras ir protingas žingsnis“, – sakė bendruomenės vadovė.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis iš jų.

„Aš manau, kad žydų gyvenimas, taip pat ir religinis gyvenimas, atgyja Lietuvoje. Todėl Lietuvos žydams šio įstatymo priėmimas yra be galo svarbus“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Teisybės ieškos Briuselyje

Gyvūnų teisių gynėjai žada kreiptis į Europos Komisiją dėl ritualinį gyvulių skerdimą įteisinančių pataisų, jei jų nevetuos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė sakė mananti, kad antradienį Seimo priimtos pataisos pažeidžia Europos Sąjungos (ES) reglamentą, kuris įtvirtina principą, jog gyvūnai gali būti skerdžiami tik prieš tai juos apsvaiginus.

„Šios dienos svarstymas yra tik Seimo narių nuomonės išreiškimas. Bet yra ir prezidentė, yra Europos Komisijos reglamentas dėl skerdžiamų gyvūnų apsaugos. Mes manome, kad tokios pataisos tikrai pažeidžia reglamento nuostatas. Ir jei prezidentė išreikš savo valią prieš gyvūnus, tai mes tikrai kreipsimės į Europos Komisiją su prašymu išaiškinti, ar tokia įstatymo nuostata nepažeidė Europos teisės aktų“, – BNS sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Ji atmetė pataisų šalininkų argumentus, jog neapsvaigintų gyvūnų skerdimas atitinka lietuvių tradicijas. B. Kymantaitė pabrėžė, kad lietuviai gyvulius skersdavo tik „esant poreikiui“ ir tai darydavo jų neapsvaiginę tik dėl to, jog neturėjo jokio kito pasirinkimo. Pasak jos, ritualinio skerdimo įteisinimas šiuo metu esą atveria galimybes Lietuvos verslui vykdyti „masinį gyvulių skerdimą jų neapsvaiginus“.

„Kitas dalykas – ekonominė nauda. Tad kaip mes toli žengsime su įstatymu keitimu? Šiandien atėjo musulmonai ir pasakė – yra mūsų islamiška religija, pakeiskite įstatymą, o mes tai darome. Ateis korėjietis ir sakys – šunieną puikiai pirktumėme ir mes, jei jūs ją augintumėte ir parduotumėte, ir tikrai mokėtumėme brangiai. Tai nejaugi pakeistumėme Gyvūnų gerovės įstatymą ir įtrauktumėme šunis prie ūkinių gyvūnų? Klausimas kyla, kur nubrėšime ribą tarp ekonominės naudos ir mūsų pačių, kaip tautos, vertybių?“, – svarstė B. Kymantaitė.

Europos Sąjungos reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.

Valstybės narės gali netaikyti religinių išimčių. Atitinkamos nuostatos, be jokių išlygų draudžiančios neapsvaigintų gyvūnų žudymą, taikomos tokiose ES šalyse kaip Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, Maltoje, Slovėnijoje. Lenkijos draudimą sukritikavo Izraelis ir kai kurie vietos verslininkai.

Seimo nariai debatuose Seime antradienį išsakė skirtingas nuomones, ar naujas įstatymas pažeis ES reglamentą. Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymu.

Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...