captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbdavių įvaizdžio ekspertas: Lietuvai iki Europos lygio dar toloka

Įvairiose pasaulio vietose konsultuojantis darbdavių įvaizdžio ekspertas iš Australijos Brettas Minchingtonas pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos rinkoms dar trūksta patrauklių darboviečių, kurios ne tik sudomintų, bet ir išlaikytų talentingus darbuotojus.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Įvairiose pasaulio vietose konsultuojantis darbdavių įvaizdžio ekspertas iš Australijos Brettas Minchingtonas pastebi, kad Lietuvos ir Lenkijos rinkoms dar trūksta patrauklių darboviečių, kurios ne tik sudomintų, bet ir išlaikytų talentingus darbuotojus.

Specialistas mano, kad tai lemia kol kas nesuprasta gero darbdavio įvaizdžio nauda esamų ir potencialių darbuotojų akyse.

„Darbdavio įvaizdis susiformuoja iš daugybės dalykų, kuriuos žmonės perskaito, pamato, patiria. Logika paprasta: jeigu įmonė atrodo kaip gera vieta darbui, žmonės nori eiti ten dirbti. Tyrimai rodo, kad norima dirbti gerą reputaciją turinčiose įmonėse. Apie tokius žinomus prekės ženklus kaip „Microsoft“ ar „Google“ žmonės susikuria nuomonę, vertindami, koks būtų jausmas būtų ten dirbti“, – kalba B. Minchingtonas.

Pasak jo, būtent įmonės įvaizdis lemia žmonių norą joje įsidarbinti – atitinkamai į tokią bendrovę dažniau kreipiasi talentingi ir išsilavinę žmonės.

„Darbdaviai, turintys gerą vardą, būsimų darbuotojų dėmesio sulaukia net nepateikę darbo skelbimo: kandidatai jiems rašo, dėstydami, kodėl pas juos nori dirbti. Jeigu bendrovė yra mažai žinoma, tuomet jai jau reikia išleisti pinigų tam, kad pasiektų potencialius darbuotojus: ar perkant skelbimų, ar samdant personalo atrankos bendroves, ar organizuojant įdarbinimo renginius“, – aiškina B. Minchingtonas.

Paklaustas, kokią naudą darbuotojams duoda aiškus įmonės įvaizdis, jis vardija: pirmiausia, tai galimybė išsirinkti vertybėmis bei darbo kultūra artimą darbovietę ir joje pasiekti gerų rezultatų.

„Patyręs ir kvalifikuotas specialistas bendrovei gali atnešti daug naudos, tačiau jis pasirinks tą įmonę, kuri jo poreikius patenkina geriausiai, nes šiaip ar taip visi nori jį įdarbinti. „Google“ vieni pirmųjų savo darbuotojams pasiūlė daug papildomos vertės, pavyzdžiui, masažus, galimybę atsivesti šunį į darbą, 20 proc. laiko panaudoti jų asmeniniams poreikiams. Visa tai jie padarė tam, kad būtų išskirtiniai informacinių technologijų (IT) rinkoje, o kitiems beliko kopijuoti“, – pavyzdį pateikia pašnekovas.

Dabar skatinti darbuotoją ne tik motyvavimo priemonėmis, bet ir darbdavio kuriama pridėtine verte, pavyzdžiui, mokymais, žaidimais, užkandžiais ir gėrimais, išvykomis dirbti į kitas šalis, IT įmonėse tapo dažna praktika.

Kaip išsaugoti darbuotojus?

Ekspertas įsitikinęs, kad pirmaujančios įmonės žino, kad svarbu ne tik surasti gerus darbuotojus, bet ir juos paskatinti pasilikti.

„Sudominti žmogų darbu yra viena, jį išsaugoti darbe – visai kas kita. Svarbu, kad darbo procesas teiktų malonumo, nesvarbu, ar tai vadovai, ar darbininkai“, – kalbėjo B. Minchingtonas.

Ieškant darbuotojo, galioja paklausos ir pasiūlos taisyklė: jei reikia nekvalifikuoto žmogaus, tikėtina, kad pasirinkimas bus didesnis, nei ieškant specifines žinias ir patirtį turinčio specialisto.

„Bendrovės įvaizdis gali padėti sudominti geriausius specialistus. Išplėtotose rinkose, tokiose kaip JAV, Vakarų Europa ir Australija, talentų paklausa ir pasiūla yra kitokia nei Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Bendrovės išgrynino, ko jiems reikia, ir savo įvaizdį ėmė formuoti prieš 10–20 metų, kai Lietuva į šią sritį atkreipė dėmesį tik pastaraisiais metais“, – pastebi B. Minchingtonas.

Visgi palaipsniui šiai sričiai daugiau dėmesio ėmė skirti ir besivystančios rinkos, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija, norinčios pritraukti daugiau profesionalių darbuotojų.

„2011 m. dalyvavau darbdavio įvaizdžio formavimo renginyje Rusijoje, kur tradiciškai vyrauja nurodymų ir kontrolės vadovavimo stilius, o personalo vadovai nori sukurti geresnę strategiją, kad darbuotojai būtų laimingesni ir labiau įsitraukę į įmonės veiklą, rekomenduotų bendrovę kaip darbo vietą draugams ir artimiesiems“, – sakė B. Minchingtonas.

Anot jo, tyrimai rodo, kad į organizacijos veiklą įsitraukę darbuotojai padeda padidinti pelningumą, nes laimingesnis darbuotojas yra malonesnis klientams, partneriams, kolegoms. Pašnekovas įsitikinęs, kad nėra geriausios šalies vadovavimo ar verslo kultūros.

„Geriausia kultūra yra ta, kuri leidžia įmonei sėkmingai dirbti ir siekti rezultatų. Steve`as Jobsas iš „Apple“ buvo apibūdinamas kaip labai kontroliuojantis lyderis, tačiau bendrovei tai tiko, ji yra labai sėkminga. Tačiau tai nėra geriausias darbdavys visiems – svarbu suprasti, koks talentas tinka konkrečiai įmonei, kas jam padėtų klestėti. Priešingu atveju, prasidės konfliktai, neįsitraukimas į darbą ir besisukančių durų efektas, kai darbuotojai išeina kas 12-a mėnesių, kas yra labai brangu“, – apibendrina B. Minchingtonas.

Ekspertas vardija, jog keliaudamas per pasaulį pastebėjo, kad darbuotojai skirtinguose pasaulio kampeliuose nori panašių dalykų: pagarbos, sąžiningo atlyginimo, galimybių tobulėti asmeniškai ir kilti karjeros laiptais, taip pat jie nori dirbti su draugišku kolektyvu.

„Tik tiek, nesvarbu, ar tai – Indija, Australija, JAV ar Jungtinė Karalystė – darbuotojams reikia žmogiškų elementų darbe“, – pagrindinius komponentus geram įvaizdžiui vardija jis.

Susirūpino įvaizdžiu, kai paaiškėjo skirtumai tarp valstybių

Didžiausias dėmesys darbdavio įvaizdžio kūrimui yra skiriamas pastaruosius 10-imt metų. Kodėl būtent šiuo metu, B. Minchingtonas grindžia augančiomis žmonių žiniomis, išaugusiomis galimybėmis palyginti darbo sąlygas skirtingose valstybėse.

„Galime darbuotojų ir darbdavių ieškoti internete, jie gali būti ir iš kitų valstybių – dėl technologijų pasikeitė bendravimas. Potencialūs darbuotojai ėmė galvoti: jei JAV yra vienokios darbo sąlygos, kodėl aš negaliu jų siekti Lietuvoje? Tai paskatino organizacijas teikti geresnes įdarbinimo patirtis“, – mano B. Minchingtonas.

Jis primena, kad Lietuvos įmonės šioje srityje turėtų padirbėti, nes jeigu šalies jauni talentai, įvertinę galimybes svetur nori išvykti dirbti į JAV ar Jungtinę Karalystę, galiausiai tai atsilieps ir verslui.

„Ir valstybei, ir šalyje dirbančioms įmonėms svarbu turėti strategiją, kaip sudominti šiuos jaunus talentus. Kitaip jie tiesiog išvyks ir dirbs ten, kur yra jiems patrauklūs darbai“, – komentuoja B. Minchingtonas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...