captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuvos dujų“ byla dėl padidintų kainų: ar teks apklausti pusę milijono Lietuvos gyventojų?

Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai dėl gamtinių dujų kainos padidinimo buitiniams vartotojams pateikti bendrovės „Lietuvos dujos“ atsakingiems vadovams, atsidūrė ant teismo stalo.
M. Vidzbelio (BFL) nuotr.
M. Vidzbelio (BFL) nuotr.

Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai dėl gamtinių dujų kainos padidinimo buitiniams vartotojams pateikti bendrovės „Lietuvos dujos“ atsakingiems vadovams, atsidūrė ant teismo stalo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė trečiadienį atvertė baudžiamąją bylą dėl galimo sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, kai akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ teikė duomenis Valstybinei kainų ir energetikos komisijai.

Kaltinimai dėl nusikaltimų šioje byloje pateikti ne tik bendrovei „Lietuvos dujos“ kaip juridiniam asmeniui, bet ir trims jos darbuotojams – sukčiavimu kaltinamas generalinio direktoriaus pavaduotojas, komercijos direktorius Joachimas Hockertzas, Tiekimo departamento Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys ir šio skyriaus vyresnioji vadybininkė Dangyra Valaikaitė.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo trnyba (FNTT) teismui perduotoje byloje teigia, kad kaltinamieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir, klastodami dokumentus, apgaule „Lietuvos dujų“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, dėl ko gamtinių dujų buitiniai vartotojai – fiziniai asmenys 2011–2013 m. galimai patyrė 2,957 mln. Lt žalą.

„Lietuvos dujos“ sutartis yra sudariusi su daugiau kaip 540 tūkst. fizinių asmenų, tačiau iki šiol byloje nėra nė vieno nukentėjusiojo asmens.

Bylą atvertus teismui paaiškėjo, kad žinomas Vilniaus visuomenininkas Liudvikas Ragauskis ir jo žmona pateikė prašymą juos pripažinti nukentėjusiais – dar prieš kelerius metus jie teismuose bandė ginčyti „Lietuvos dujų“ kainas.

„Žmonės jaučiasi nukentėjusiaisiais, todėl turėtų būti pripažinti“, – įsitikinęs valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Ugnius Vyčinas, pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo metu nė vienas „Lietuvos dujų“ klientas nesikreipė į prokuratūrą, prašydamas pripažinti nukentėjusiuoju.

Teisėja V. Liudvinavičienė dar nenusprendė, ar L. Ragauskis ir jo žmona bus pripažinti nukentėjusiaisiais, tai žada paskelbti ketvirtadienį – jeigu jie įgis nukentėjusiojo statusą, tokius prašymus iki įrodymų tyrimo pradžios galės pateikti ir likusieji daugiau kaip pusė milijono vartotojų. Tokiu atveju teismui tektų nelengva užduotis – tektų apklausti kiekvieną į teismą besikreipusį vartotoją.

„Lietuvos dujos“ prieštarauja nukentėjusiųjų įtraukimui į bylą, todėl, jeigu teismas net ir priims L. Ragauskiui palankų sprendimą, jį bus galima skųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Tiesa, sprendimą galės skųsti ir L. Ragauskis, jeigu jis nebus pripažintas nukentėjusiuoju.

Įrodymų tyrimo pradžios „Lietuvos dujų“ byloje teismas negalėjo pradėti dėl netikėtai atsiradusių kliūčių – kaltinamieji prašė bylą grąžinti prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti dėl padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų.

Tačiau teismas jų neįžvelgė ir nutarė, kad bylą nagrinės pagal pateiktus dokumentus.

L. Ragauskis: nesuprantu, už ką turiu mokėti

Nukentėjusiuoju siekiantis būti pripažintas vilnietis L. Ragauskis žurnalistams aiškino, kad kaltinimas bendrovei grindžiamas dėl buitiniams vartotojams taikomo pastoviosios dalies mokesčio.

„Jie teisme teigia, kad nuo 2011 m. pagal Europos direktyvą nereguliuojamos kainos, kai tuo metu vartotojams jie rašo ir aiškina, jog pastovioji dalis yra reguliuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisiją – vienareikšmiškai tai jie nori pagrįsti“, – teigė jis.

Anot vilniečio, bendrovė per vadinamąją pastoviąją dalį nori pagrįsti savo išlaidas.

„Į ją įeina ir atlyginimai – jeigu generalinis direktorius užsigeis per mėnesį gauti milijoną litų, tai ką per pastovią dalį mes turėtume jam sumokėti? Pastovioji yra ta dalis, dėl kurios su vartotojais nėra susitarta ir išvis neaišku už ką? Jeigu eina kalba, kad už dujas, bet, jeigu aš kurį nors mėnesį nevartoju, tai už ką turiu mokėti?“ – sakė L. Ragauskis.

Jis neslėpė, kad prašydamas pripažinti nukentėjusiuoju nurodė ir galimai patirtą žalą – nuo 2011-ųjų lapkričio iki 2013-ųjų jis esą permokėjo beveik 27 Lt. Tačiau, anot jo, bendrovė pastoviąją dalį skaičiavo apie 8 metus, todėl, jeigu tai būtų pripažinta neteisėta, vartotojai būtų sumokėję beveik milijardą.

„Paslauga turi būti atlikta – ji negali būti menama, – pažymėjo L. Ragauskis. – Įsivaizduokite, jūs einate į „Maximą“, „Rimi“ ar bent kokią kitą parduotuvę ir jums sako, kad negalite pirkti, nes praėjusį mėnesį nemokėjote pastoviosios dalies. Klausiate, už ką, o jums atsako, kad už tai, kad mes čia stovime. Vien dėl to, kad turi galimybę.“

Kaltinimus „Lietuvos dujos“ neigia

Kad kaltinimas grindžiamas tik pastoviąja kainos dalimi, neslėpė ir „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Hockertzas. „Kaltinimuose apie kintamąją kainą visiškai nekalbama, todėl negalima kalbėti apie dujų kainų lygį“, – sakė jis.

Vokietijos pilietis pažymėjo, kad kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir galimo sukčiavimo grindžiami tik prognozėmis. „Daugiau nenorėčiau komentuoti“, – pažymėjo J. Hockertzas.

Tuo metu Tiekimo departamento Kainodaros skyriaus viršininkas M. Kirslys teigia, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta.

„Kito sprendimo, kaip išteisinimo, mes šioje byloje nematome – mes dėjome visas pastangas vartotojams 2011–2013 m. padaryti mažesnę kainą, o rezultate dėl vienos mažytės kainos dalies šiandien tenka aiškintis, – teigė jis. – Tai yra graudu ir skaudu.“

Anot jo, 2011 m. Lietuvai priėmus trečiąjį energetikos paketą bendrovei buvo suteikta laisvė nustatyti gamtinių dujų kainas ir dėl to negalima gauti daugiau ar mažiau pajamų.

„Aš tikrai nieko negavau ir ką galima kalbėti apie kažkokius 3 mln. Lt, ką kalba prokuroras, manau, teismas yra objektyvus ir įrodys bei patvirtins mūsų žodžių teisėtumą“, – pažymėjo M. Kirslys.

Jis teigė, kad buitinių vartotojų tarifą sudaro septynios dalys, viena iš jų yra dujų tiekimo kaina, dėl kurios ir pateikti kaltinimai.

„Kiekvienas žmogus turi teisę pareikšti ieškinį ir nuosekliai įrodinėti, kad jis yra teisus, mes visi galime sakyti, kad norime būti šio proceso dalyviai ir atsiimti kažkokį litą ar centus“, – kalbėdamas apie nukentėjusiųjų įtraukimą į baudžiamąją bylą sakė Kainodaros skyriaus viršininkas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...