captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija parodė europiečiams, kas jų laukia nepaklusus

Prieš pat šaltojo sezono pradžią, kai dujos tampa labai reikalingos, Lenkija, Slovakija ir Austrija pajuto sumažėjusį dujų tiekimą iš Rusijos.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Prieš pat šaltojo sezono pradžią, kai dujos tampa labai reikalingos, Lenkija, Slovakija ir Austrija pajuto sumažėjusį dujų tiekimą iš Rusijos.

Kai kurios valstybės gavo oficialų Rusijos dujų milžino „Gazprom“ paaiškinimą, kad 10–45 proc. dujų tiekimas sumažintas todėl, kad Rusija ruošiasi žiemai ir kelias dienas pildo savo dujų saugyklas. Esą penktadienį dujų tiekimo apimtys Lenkijai jau turėtų būti atstatytos.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimams Vidmantas Jankauskas sako, kad analitikai turi ir kitą nuomonę – Rusija parodė savo nagus ir taip perspėja tas valstybes, kurios iš savo teritorijos Ukrainai tiekia rusiškas dujas.

„Gazprom“ buvo pagąsdinęs, kad jeigu jūs tieksite dujas reversu į Ukrainą, tai mes jus nubausime. Lenkija ir Slovakija Ukrainai jau dabar rusiškas dujas tiekia reversu“, – DELFI sakė V. Jankauskas.

Jo teigimu, šiuo metu pagrindinis klausimas, kaip žiemą bus tiekiamos dujos į Vidurio Europą, į kurią pagrindinis vamzdis eina per Ukrainą.

„Vakarų Ukrainoje yra didžiulės saugyklos, skirtos avariniams atvejams arba tam atvejui, jeigu Vidurio Europoje būtų labai šalta. Tačiau iškyla niuansas, kaip bus naudojamos tos saugyklos, jeigu Rusija žiemą netieks dujų Ukrainai, kaip jau buvo 2009 m. žiemą. Tais metais Ukraina ėmė dujas iš šios saugyklos“, – sakė pašnekovas.

Vakarų Ukrainoje esančiose saugyklose telpa 15–16 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios leistų du-tris mėnesius patenkinti visą Ukrainos dujų poreikį. Taip pat nedidelę dujų dalį Ukraina išgauna pati.

Už rusiškas dujas skolinga ir su Rusija kariaujanti Ukraina jau ne sykį oficialiai pripažino besiruošianti šaltai žiemai be „Gazprom“ dujų ir net pildydama saugyklas vasarą Kijevo gyventojams netiekė karšto vandens.

Ne taip baisu kaip Lietuvai

Lenkijos naftos-dujų bendrovė „PGNiG" buvo paskelbusi, kad rusiškų dujų tiekimas sumažėjo 45 proc. Tačiau energetikas tvirtina, kad Lenkijai dujos toli gražu nėra tokios svarbios kaip Lietuvai.

Kaimyninė šalis per metus sunaudoja 12–13 mlrd. kubinių metrų dujų, tuo metu gerokai mažesnė Lietuva – apie 2,7 mlrd.kub.m.

„Lenkijos sunaudoja palyginus labai nedaug dujų, nes šalis gyvena iš pačios kasamų anglių, kurias beveik visur naudoja šildymui, taip pat maždaug tris milijardus kubinių metrų dujų išgauna pati“, – sakė pašnekovas.

Be to, anot jo, pagrindinis rusiškų dujų tiekimo šaltinis Lenkijai yra ne vamzdis per Ukrainą, bet vamzdis per Baltarusiją. „Taip pat Lenkija turi jungtis su kaimyninėmis šalimis Vokietija ir Čekija. Taigi jie yra saugesnėje padėtyje nei mes“, – kalbėjo V. Jankauskas.

DELFI primena, kad Lietuvos-Lenkijos dujų jungtis vis dar nėra pastatyta.

Kam turėtų ruoštis Lietuva?

Pasiteiravus, kam šią žiemą turėtų ruoštis Lietuva, pašnekovas atsakė: „Independence“ (SGD terminalo – DELFI) atvykimui“.

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje. Jis sukurs alternatyvą rusiškoms dujoms, nes dabar Lietuva dujas gauna tik iš Rusijos per Baltarusiją.

„Mums labai didelis garantas yra tai, kad už mūsų yra Kaliningrado sritis. Tai mums yra didelis garantas. Be to, mes visada sumokame už dujas, todėl kaip rasti pretekstą mums netiekti dujų?“ – ramino pašnekovas, paklausus, ar Lietuvai negresia žiemą netekti dujų tiekimo.

Turi planą

Lietuvos Vyriausybė yra nustačiusi saugumo užtikrinimo priemones, kurių vykdymas dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Visų pirma, buitiniams vartotojams  yra sukauptos ir nuolatos palaikomos gamtinių dujų atsargos 30-čiai dienų. Dujas naudojančios įmonės rezervo neturi, tačiau privalo turėti 10 dienų mazuto atsargas.

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu bendras sukauptas dujų kiekis siekia apie 33,7 mln. kub. m ir beveik visas jis yra  saugomas Inčiukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje. Pagal turimą sutartį, atsiradus poreikiui jos turi būti pradėtos tiekti per tris darbo dienas.

„Gamtinių dujų tiekimo nutraukimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos ir elektros tiekimo nutraukimui, nes dujas naudojantys energijos gamintojai, privalo turėti energijos išteklių rezervo atsargas 10-čiai dienų. Tai sudaro galimybes apriboti šių vartotojų poreikį tiekimo sutrikimo atveju  užtikrinant dujų tiekimą apsaugotiems vartotojams. Taip pat per šį laikotarpį šie vartotojai gali užsitikrinti alternatyvaus kuro tiekimą“, – DELFI anksčiau sakė Energetikos ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė.

Analitikai anksčiau yra pabrėžę, kad nutraukus dujų tiekimą į Lietuvą žiemą sudėtingiausioje situacijoje atsidurtų Vilnius ir Kaunas, kurie didžiąją dalį šilumos ir karšto vandens gamina iš dujų, kieti miestai turi didesnę biokuro dalį.

Taip pat Lietuvos gamtinių dujų įstatyme numatyta, kad dujų tiekimo sutrikimo atveju tranzitu transportuojamų dujų kiekiai ribojami proporcingai šalies vartotojams ribojamiems dujų kiekiams. Dujų tiekimo nutraukimo atveju dujų transportavimas tranzitu nutraukiamas nedelsiant.

2014 metų balandį „Lietuvos dujos“ ir „Latvijas gaze“ pasirašė gamtinių dujų saugojimo Inčiukalnio dujų saugykloje ir dujų transportavimo Latvijos teritorijoje sutartį. Joje numatyta, kad spalį-balandį per parą iš saugyklos būtų galima gauti 1,2 mln. kub. m dujų. Dėl didesnio dujų kiekio tiekimo iš saugyklos šalis turi tartis papildomai.

Tiesa, 34 proc. „Latvijas gaze“ akcijų valdo Rusijos dujų milžinas „Gazprom“, šiuo metu Lietuvos valstybės valdomos įmonės siekia įsigyti 47,2 proc. akcijų, kurias šiuo metu valdo Vokietijos koncernas „E. On“.

Energetikos ministerijos duomenimis, gamtinės dujos sudaro iki 37 proc. šalyje sunaudojamo kuro. Šalies elektros generavimo įrenginių kuro balanse gamtinių dujų dalis siekia iki 51 proc., o šalies centralizuoto šilumos tiekimo įmonių balanse gamtinės dujos sudaro iki 68 proc. sunaudojamo kuro.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...