captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdoje siūloma, kad autobusams visada degtų žalia šviesa

Tarp Lietuvos didmiesčių Klaipėda eismo valdymo srityje yra gana atsilikusi, todėl miesto valdžia turėtų kuo greičiau apsispręsti, ar uostamiestyje įrengti vadinamąją „žaliąją šviesoforų bangą“. Taip konstatavo galimybių studijos rengėjai, nurodę būdus, kaip galima pagerinti eismo valdymą. Tačiau vairuotojų būsimos naujovės nežavi.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tarp Lietuvos didmiesčių Klaipėda eismo valdymo srityje yra gana atsilikusi, todėl miesto valdžia turėtų kuo greičiau apsispręsti, ar uostamiestyje įrengti vadinamąją „žaliąją šviesoforų bangą“. Taip konstatavo galimybių studijos rengėjai, nurodę būdus, kaip galima pagerinti eismo valdymą. Tačiau vairuotojų būsimos naujovės nežavi.

Naujovė – trijuose koridoriuose

Klaipėdos savivaldybė prieš metus užsakė parengti galimybių studiją, pagal kurią ir turėtų būti rengiamas bendros centralizuotos šviesoforų valdymo sistemos įdiegimas uostamiestyje „žaliosios bangos“ principu. Tai reiškia, kad užsidegus žaliai šviesoforo šviesai vienoje sankryžoje, laisvai galima važiuoti per numatytas miesto sankryžas, reguliuojamas šviesoforais.

„Žalioji banga“ esą sumažintų spūstis gatvėse, padidintų saugumą, nes vairuotojams nebūtų tikslinga viršyti greitį.

Galimybių studijos, kurioje nagrinėta, kaip Klaipėdoje įdiegti „žaliąją bangą“, rengėjai siūlo tokį principą taikyti trijuose pagrindiniuose eismo koridoriuose: Šilutės plente, Mokyklos ir Priestočio gatvėse, Taikos prospekte, Tiltų, H. Manto, Liepojos gatvėse bei Minijos, Pilies, Naujojoje Uosto gatvėse. Šiuose trijuose pagrindiniuose eismo koridoriuose yra 46 šviesoforai, o jų mieste iš viso yra 66.

„Rengdami galimybių studiją atlikome tyrimus ir nustatėme, kad vidutinis automobilių greitis mieste yra 32 kilometrai per valandą, o maksimalus – 73 kilometrai per valandą. Vadinasi, automobiliai greitai įsibėgėja, tačiau vairuotojai yra priversti greitai stabdyti, nes užsidega raudonas šviesoforas. Kai greitai įsibėgėjama ir greitai stabdoma, sunaudojama daug daugiau degalų, didėja eismo įvykių tikimybė. Tai viena iš prielaidų, kodėl reikėtų įrengti žaliąją bangą“, – aiškino galimybių studijos rengėjas Donatas Klimavičius.

Prie įvažiavimo – spūstys

Galimybių studijoje siūlomi trys scenarijai. Pigiausio jų įgyvendinimas kainuotų 1 mln. 165 tūkst. eurų (apie 4 mln. 22 tūkst. litų).

„Šis scenarijus minimalus tiek laiko įgyvendinimo, tiek pinigų prasme. Už šias lėšas būtų pakeičiami eismo valdymo įrenginiai, šviesoforai pagrindiniuose koridoriuose, įrengiama darbo vieta su programine įranga, kad specialistas turėtų galimybę prisijungti prie kiekvienos sankryžos internetu ir gauti informaciją iš jų realiu laiku. Taip pat būtų sudaryti nauji eismo valdymo planai rytui, dienai, nakčiai, piko valandoms, nes srautai yra skirtingi. Tokios sistemos nauda ta, kad vairuotojams būtų mažiau sustojimų prie šviesoforų, sutrumpėtų kelionės laikas, degalų sąnaudos“, – teigė D. Klimavičius.

Tačiau jis pabrėžė, kad yra sankryžų, kurių neįmanoma integruoti į tokią sistemą. „Pavyzdžiui, žiedinė sankryža, per kurią į Klaipėdą įvažiuoja transportas iš automagistralės Vilniaus plentu. Jei ši žiedinė sankryža bus integruota į žaliosios bangos sistemą, tai įvažiuojantieji į miestą spūstyse turės stovėti ir po valandą ar kelias“, – dėstė galimybių studijos rengėjas.

Autobusams – prioritetas

Antrajame scenarijuje numatyta, kad eismo valdymo įrenginiai ir šviesoforai būtų pakeičiami ne tik pagrindiniuose koridoriuose, bet ir juos jungiančiose gatvėse. Be to, šio scenarijaus išskirtinumas tas, kad taip viešasis transportas taptų prioritetiniu – tokia sistema dar netaikoma nė viename Lietuvos mieste.

„Numatyta, kad antrajame koridoriuje – Taikos prospekte, Tiltų, H. Manto, Liepojos gatvėse – būtų įdiegta tokia technologija, leisianti miesto autobusams pravažiuoti visas sankryžas degant žaliam šviesoforo signalui. Kitaip tariant, jei autobusas privažiuoja prie sankryžos, o ten dega raudonas šviesoforo signalas, specialia technika nuskaitomas autobuso identifikacinis numeris ir iškart užsidega jam važiuoti leidžianti žalia šviesa, nors kitos transporto priemonės stovi vietoje. Taip kelionės viešuoju transportu taptų dar greitesnės ir galbūt nemaža dalis žmonių iš automobilių persėstų į autobusus“, – aiškino D. Klimavičius.

Antrojo scenarijaus įgyvendinimas kainuotų nuo 2,3 iki 4,4 mln. eurų (apie 7,9–15,2 mln. litų). Kaina priklausytų nuo to, ar šviesoforai būtų valdomi bevieliu ryšiu, ar naujais optiniais kabeliais perduodama informacija. Juos nutiesti kainuotų labai brangiai, be to, prie pagrindinių gatvių reikėtų iškasti apie 40 km ilgio tranšėjas, kad tokius kabelius būtų galima pakloti.

Investicijos dydis – abejotinas

„Mes manome, jog Klaipėda pirmiausia turi pradėti nuo pirmojo galimybių studijoje numatyto scenarijaus, o tada pamažu pereiti į antrąjį ir jį įgyvendinti. Į žaliosios bangos sistemą integruoti viešąjį transportą yra viena realiausių galimybių šiam projektui gauti pinigų iš ES“, – teigė D. Klimavičius.

Jis neslėpė, jog Klaipėda, palyginti su Vilniumi ir Kaunu, yra labiausiai atsilikusi eismo valdymo srityje – tiek naujovėmis, tiek investicijomis į infrastruktūrą.

„Pavyzdžiui, Vilniuje eismo valdymo sistema buvo paleista prieš 5–6 metus. Ji kainavo apie 140 mln. litų. Iki šiol abejotina, ar tokia didelė investicija buvo reikalinga, nes sistema turi nemažai trūkumų, bet yra ir privalumų“, – nuomonę reiškė pašnekovas.

Vilniuje yra šeši pagrindiniai koridoriai, kuriuose įdiegta „žalioji banga“, kai šviesoforai valdomi realiu laiku, atsižvelgiant į tuo metu esančius eismo srautus.

„Važiuojant pagrindiniais koridoriais, pavyzdžiui, nuo Vilniaus oro uosto iki Baltojo tilto, žaliosios bangos nauda labai juntama. Jei pataikei į pirmą sankryžą, kai degė žalias šviesoforo signalas, tai labai toli nuvažiuosi nesustojęs. Tačiau yra ir kita pusė. Jei į pagrindinę gatvę reikia įvažiuoti į šalutinės, tenka labai nemažai laukti. Taigi, tie, kurie važiuoja pagrindine gatve džiaugiasi, o dar 200 vairuotojų, kurie nori įsukti iš šalutinės gatvės, keikiasi“, – ir privalumus, ir trūkumus vardijo D. Klimavičius.

Kaune vieningos žaliosios bangos nėra. „Kauno valdžia turi kitą požiūrį. Ji nedaro visos sistemos iš karto, bet kasmet rekonstruoja iki 10 sankryžų, pakeičia eismo valdymo sistemas, įrenginius, ir tai yra pakankamai efektyvu“, – teigė pašnekovas.

Eismo sąlygomis nesiskundžia

Klaipėdos vairuotojai, paklausti, ar uostamiestyje reikalinga žalioji banga, turėjo skirtingas nuomones. Vienų teigimu, žalioji banga yra gerai, tačiau sunku suvokti, kaip tai bus įgyvendinta, nes mieste gausu žiedinių sankryžų.

Kitų nuomone, žalioji banga tikrai neturėtų būti tarp eismo gerinimo prioritetų. „Klaipėda yra toks miestas, kuriame pagrindiniai eismo srautai važiuoja trimis gatvėmis, todėl spūsčių beveik nėra. Palaukti tas kelias minutes prie šviesoforo bent jau man nėra jokia problema, juk niekur nenuskubėsi. Realiai vertinant, ir be žaliosios bangos vairavimo sąlygos Klaipėdoje yra vienos geriausių Lietuvoje“, – teigė klaipėdietis Algis.

Jis tvirtino, kad pinigai, kuriuos planuojama išleisti diegti „žaliąją bangą“, verčiau būtų panaudoti gatvių remontui, kad jose nebūtų provėžų nuo sunkvežimių.

„Jei turime atliekamų pinigų, galime paeksperimentuoti ir su ta „žaliąja banga“, nes galima viską išbandyti. Tačiau ji tikrai nėra būtina“, – tvirtino vyras.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog eismo organizavimą uostamiestyje reikia gerinti. „Tai ypač parodė pastarosios kelios savaitės, kai miesto gatvėse netrūko skaudžių įvykių. „Žalioji banga“ yra viena tų priemonių, kaip gerinti eismą, tačiau ji visų problemų neišspręs, reikia kompleksinių ir ilgalaikių sprendimų“, – įsitikinęs uostamiesčio vadovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...