captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Maldeikienė: lietuviai pripratę prie sąlygų, kurios europiečiams kelia siaubą

Rugsėjo 5 d. Briuselyje susitiksiantys Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai aptars Rusijos draudimą įvežti maisto produktus iš ES šalių narių. „Deutsche Welle“ pasidomėjo, kokį poveikį sankcijos, kurių pastaruoju metu ėmėsi Rusija, daro Lietuvai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rugsėjo 5 d. Briuselyje susitiksiantys Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai aptars Rusijos draudimą įvežti maisto produktus iš ES šalių narių. „Deutsche Welle“ pasidomėjo, kokį poveikį sankcijos, kurių pastaruoju metu ėmėsi Rusija, daro Lietuvai.

Primenama, kad poveikis Lietuvai dėl Rusijos sankcijų – didžiausias iš visos Europos Sąjungos.

Pagrindinis smūgis dėl Kremliaus draudimo importuoti maisto ir žemės ūkio produkciją iš ES, JAV ir kitų Vakarų valstybių Lietuvoje teko mėsos ir pieno produktų gamintojams, perdirbimo įmonėms bei vežėjams.

Vežėjų problemos

„Vežėjų, kuriuos jungia mūsų asociacija, krovininės transporto priemonės per metus įvykdo apie 200 tūkst. reisų, iš jų apie 40 tūkst. vykdomi į Rusiją. Mūsų paskaičiavimais, sankcijos Lietuvos kovinių vežėjams reikš milijonus eurų negautų pajamų“, – interviu DW pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovas Algimantas Kondrusevičius.

„Mes aktyviai ieškome naujų rinkų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad mums tenka kovoti su kitų ES šalių narių transporto įmonėmis, o itin rimti mūsų konkurentai – Lenkijos vežėjai“, – sakė A. Kondrusevičius.

A. Kondrusevičius skeptiškai vertina valstybinės pagalbos ir ES kompensacijų skyrimą. „Mūsų valstybė ir ES sutelkusi dėmesį tik į pagalbos teikimą žemės ūkiui ir pieno produktų perdirbėjams, o mus, vežėjus, nuspręsta tiesiog ignoruoti. Tačiau juk į Rusiją nenugabenti kroviniai – tai nuostoliai, kuriuos įmonėms tenka kompensuoti iš savo kišenės“, – apgailestavo A. Kondrusevičius. Remiantis banko „Swedbank“ analitikų pateikiamomis prognozėmis, šiais metais dėl Rusijos paskelbto embargo darbo gali netekti keletas tūkstančių asmenų maisto pramonės ir transporto sektoriuose.

Ūkininkus slegiančios abejonės

Žemės ūkio sektoriaus atstovai, kaip ir transporto įmonės, skaičiuoja nuostolius, tačiau ypatingos pagalbos nesitiki, nors vis dėlto viliasi, kad vyriausybė ir Briuselis į juos atkreips dėmesį. „Kalbant apie ES pagalbą, didžioji dalis iš skirtų 120 mln. eurų (apie 414 mln. litų) teks ūkininkams iš „senųjų“ ES šalių narių, o mūsų regionas, kaip visada, liks nieko nepešęs. Idėja nekreipti produkciją į tolimas rinkas, įskaitant ir Aziją, – tai puiki mintis, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad tai ilgas ir nelengvas procesas, kuris gali užtrukti mažiausiai metus. Tačiau jus tuos metus būtina išgyventi, mokėti paskolas, kažkur laikyti produktus“, – pasakojo Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Andriejus Stančikas.

Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tikisi, kad Briuselio pagalba sieks apie 100 mln. litų, tačiau, anot jo, būtų puiku gauti bent 60 mln. litų.

Anot už verslo plėtrą Lietuvoje atsakingos organizacijos „Versli Lietuva“ analitikų, labiausiai Rusijos embargas smogė pieno produktų gamintojams. Šios produkcijos eksportas į Lietuvą kiekvienais metais sudarė 144 mln. eurų (apie 497 mln. litų). Šiuo metu superkamo pieno kaina sumažėjo 65 lito centų, ir, kaip tikėtina, mažės toliau. Pieno litro savikaina žemės ūkiuose siekia 80–85 lito centų. Anot A. Stančiko, net ir intervenciniai pieno produkcijos pirkimai, apie kuriuos kalba vyriausybė, situacijos iš esmės nepakeis. Valstybė ketina supirkti pieną už 47 lito centus už litrą, tačiau ši kaina daug mažesnė nei ta, kurią siūlo pieno perdirbėjai.

A. Stančiką piktina tai, kad finansinė ES pagalba bus skiriama produkcijos išėmimui iš rinkos. Jis įsitikinęs, kad tuo atveju, jei niekas nepasikeis, šalies ūkiams teks atsisakyti pieno produkcijos gamybos, gyvulininkystės bei daržovininkystės ir pereiti prie grūdinių kultūrų auginimo, kurių auginimas kol kas yra pelningas.

Ar sankcijos iš tikrųjų tokios siaubingos?

Dauguma Lietuvos analitikų ir ekspertų mano, kad Rusijos embargas, nors ir sukėlė Lietuvos ekonomikai nemažai bėdų, vis dėlto nesukėlė kardinalių nuostolių. „Kremliaus sankcijų poveikis Lietuvos ekonomikai, be jokios abejonės, yra, tačiau jis nėra kritinis mūsų šaliai. Lietuvos ekonomika neteks daugiausiai 0,2–0,8 proc. BVP, t.y. 290–300 mln. eurų (apie 1–1,04 mlrd. litų)“, - patikino Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Anot eksperto, daug pavojingesnės gali būti naujosios sankcijos, kurių, siekdamas smogti ES energetikai, gali imtis Kremlius.

Ekonomistas Gitanas Nausėda savo ruožtu mano, kad naujosios sankcijos, nors ir reikš Lietuvai rimtų nemalonumų, pavyzdžiui, prognozuojamo BVP sumažėjimą 1–3 proc., nesukels ekonominio nuosmukio.

Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus universitete dėstanti ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji linkusi ieškoti ekonomikos stabilumo priežasčių taip pat ir socialinėje sferoje. „Rusijos sankcijos nesukels didelių nuostolių, nes Lietuvos gyventojai įpratę išgyventi tokiomis sąlygomis, kurios kitų ES šalių narių gyventojams kelia siaubą“, – patikino A. Maldeikienė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...