captcha

Jūsų klausimas priimtas

ECB bazinę palūkanų normą sumažino beveik iki nulio

Ketvirtadienį Europos centrinis bankas 0,10 proc. sumažino bazinę palūkanų normą eurais iki 0,05 proc. Tai yra visų laikų žemiausia euro zonos bazinė palūkanų norma.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ketvirtadienį Europos centrinis bankas 0,10 proc. sumažino bazinę palūkanų normą eurais iki 0,05 proc. Tai yra visų laikų žemiausia euro zonos bazinė palūkanų norma.

Ši palūkanų norma įsigalios nuo rugsėjo 10 d. Iki šiol bazinė palūkanų norma eurais buvo 0,15 proc.

Manoma, kad ECB bazinių palūkanų normų mažinimo imasi bandydamas nuvaikyti defliacijos šmėklą euro zonoje.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, liepą infliacija euro zonoje buvo 0,4 proc. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. ECB paskelbė, kad rugpjūtį ji buvo dar mažesnė ir siekė 0,3 proc. Vienas iš ECB tikslų yra išlaikyti kainų stabilumą ir maždaug 2 proc. infliaciją euro zonoje.

Po šios netikėtos žinios euras dolerio atžvilgiu smuko 0,8 proc. iki 1,3048 dolerio už eurą.

Mažinamos bazinės palūkanų normos yra gera žinia paskolų turėtojams, kurių palūkanos yra kintančios. Bazinė palūkanų norma daro įtaką Europos tarpbankinėms rinkos palūkanų normoms eurais (EURIBOR), kurios vertinamos nustatant paskolos eurais palūkanas. Šiuo metu šešių mėnesių EURIBOR yra 0,271 proc.

Taip pat ketvirtadienį buvo nuspręsta, kad už bankuose laikomus vienos nakties indėlius bus taikomos ne -0,1 proc., bet -0,2 proc. palūkanos. Taigi bankams už lėšų saugojimą teks dar daugiau primokėti.

„Šios dienos sprendimas kartu su kitomis priemonėmis siekia vidutinio laikotarpio infliaciją euro zonoje palaikyti iki 2 proc.“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį tvirtino Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi, atkreipęs dėmesį, kad žemą infliaciją lemia mažesnės energijos išteklių kainos.

Taip pat ketvirtadienį nuspręsta nuo spalio pradėti pirkti nefinansinio sektoriaus aktyvus. Taip siekiama palengvinti verslo priėjimą prie pinigų ir pagyvinti ekonomiką.

Prognozės prastėja

ECB šiems metams nuo 0,7 proc. iki 0,6 proc. sumažino infliacijos prognozę, žemyn pakoreguotos ir BVP augimo prognozės šiems ir kitiems metams – atitinkamai  0,9 proc. ir 1,6 proc. Vasarą ECB tikėjosi, kad euro zona šiemet augs 1 proc., o kitąmet – 1,7 proc.

Paskutiniai euro zonos ekonomikos rodikliai nėra džiuginantys. DELFI jau rašė, kad antrąjį šių metų ketvirtį Vokietijos ekonomika sumenko 0,2 proc., Prancūzijoje užfiksuotas nulinis augimas. Visas euro zonos ekonomikos augimas buvo lygus 0 proc., nors buvo tikėtasi 0,2 proc.

Trečiadienį paskelbta, kad verslo aktyvumo privačiajame sektoriuje indeksas rugpjūčio mėnesį krito labiausiai šiais metais (52,5 punkto), nuvylė ir liepą labiau nei tikėtasi smukusi mažmeninė prekyba (-0,4 proc.).

SEB banko Vyresnysis finansų makleris Arvydas Jacikevičius ketvirtadienio ryto finansų rinkų apžvalgoje tvirtino, kad tikimybė, kad bus mažinamos palūkanų normos, yra menka, laukiama daugiau detalių dėl vasaros pradžioje paskelbtų priemonių įgyvendinimo ir bet kokių užuominų apie papildomus veiksmus ekonomikai skatinti.

Lietuva ir toliau turės laikytis drausmės

Kitąmet didesnes išlaidas gynybai planuojanti Lietuva ir toliau turės laikytis finansinės drausmės.

M. Draghi pagyrė Lietuvą už didžiulį ekonomikos progresą, tačiau kartu pabrėžė, kad ekonomikos nuoseklumas turi būti išlaikytas po įstojimo į euro zoną.

„Labai svarbu, kad Lietuvos pasiektas progresas prižiūrint kainų stabilumą, būtų išlaikytas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...