captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasauliniame konkurencingumo tyrime Lietuva aplenkė Latviją, bet nusileido Estijai

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva šiemet užėmė 41 vietą iš 144, konkurencingiausia pasaulio šalimi šeštus iš eilės išliko Šveicarija.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo tyrimo duomenimis, Lietuva šiemet užėmė 41 vietą iš 144, konkurencingiausia pasaulio šalimi šeštus iš eilės išliko Šveicarija.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva šiemet pakilo iš 43 į 37 vietą, konkurencingiausia šalimi šioje kategorijoje tapo Singapūras.

Sudarant našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo devyniomis pozicijos aukštyn, lyginant su praėjusiais metais – iš 47 į 38 vietą. Šioje kategorijoje geriausiai įvertinta Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo sritis (26 vieta), prasčiausiai – mažas rinkos dydis (77 vieta) ir finansų rinkos plėtra (65 vieta). Našiausia šalimi, anot PEF, tapo JAV.

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą šiemet Lietuva, kaip ir pernai, liko 44 vietoje, daug metų pirmavusios JAV šiemet nusmuko į penktąją vietą, o inovacijų lydere tapo Šveicarija.

PEF leidinyje Lietuva geriausiai įvertinta pagal metinės infliacijos procentinį pokytį bei ŽIV ir AIDS ligų prevenciją. Gerai įvertinta pagal prekybos muito tarifo dydį (5 vieta), tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įtaką technologijų diegimui (7), darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (8). Aukštas vietas Lietuva užima pagal darbo užmokesčio ir našumo santykį (12 vieta), moterų užimtumą (13), importo dalį BVP (17), eksporto dalį BVP (17), turinčių vidurinį išsilavinimą gyventojų skaičių (18), vietinių tiekėjųskaičių (20), geležinkelių infrastruktūros kokybę (22), vietinės konkurencijos intensyvumą (22), turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų skaičių (22), judriojo ryšio abonentų skaičių (22), matematikos ir gamtos mokslų švietimo kokybę (23), galimybę naudotis internetu mokyklose (23), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (27), mokslinių institucijų veiklos kokybę (28) ir vyriausybės sprendimų priėmimo viešumą (28).

Žemiausias vietas tarp 144 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (129 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (125), mokesčių poveikį investavimui skatinti (124), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (124), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (119), atleidimo iš darbo išlaidas (112), bankų patikimumą (113), teisinės sistemos sudėtingumą (108) ir valdžios reguliavimo naštą (107).

2014–2015 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,3 proc. Lietuvos verslininkų pažymėjo atsakymą neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija". Antrą ir trečią vietas užėmė atsakymai "darbo jėgos stoka" ir "mokesčių dydis" – atitinkamai 13,4 ir 12,5 proc., ketvirtoje vietoje liko atsakymas "korupcija" (10,6 proc.).

Pagal bendrą PEF įvertinimą, konkurencingiausia pasaulio šalimi 2014 m. išliko Šveicarija, antroje vietoje liko Singapūras, trečioje – JAV. Latvija 2014 m. pakilo iš 52 į 42 vietą, Estija – iš 32 į 29.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...