captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos ateitis be atominės elektrinės – kokia ji?

Paaiškėjus, jog didžioji dalis referendume dalyvavusių Lietuvos piliečių pasisakė prieš naująją atominę elektrinę, ekonomistai sako, jog, jei balsavimas būtų organizuojamas dėl bet kokio didesnio pramonės objekto statybos, žmonės balsuotų prieš, ir siūlo atominės projekto dar nepamiršti. Pramonininkai ir energetikai primena kitas alternatyvas – šiukšles ir biokurą deginančias jėgaines bei vėjo elektrinės.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Paaiškėjus, jog didžioji dalis referendume dalyvavusių Lietuvos piliečių pasisakė prieš naująją atominę elektrinę, ekonomistai sako, jog, jei balsavimas būtų organizuojamas dėl bet kokio didesnio pramonės objekto statybos, žmonės balsuotų prieš, ir siūlo atominės projekto dar nepamiršti. Pramonininkai ir energetikai primena kitas alternatyvas – šiukšles ir biokurą deginančias jėgaines bei vėjo elektrinės.

„Ne“ vadina nelabai reikšmingu

„Vis tik referendumas šiame etape nebuvo itin reikšmingas, nuo jo paskelbimo buvo aišku, kad tai buvo tik tam tikrų politikų ambicija parodyti rūpestingumą ir suteikti pasirinkimo teisę gyventojams. Tačiau referendumo laikas buvo netinkamas, gyventojams buvo suteiktas didžiulis prieštaringos, ir dažnai neaktualios, informacijos kiekis, todėl nestebina, kad didelė jų dalis pasirinko kelią „nieko nedaryti“. Iš dalies referendumo rezultatai gali atspindėti ir gyventojų požiūrį į dabartinę Vyriausybę, o ne jų provincialumą ir atominės energetikos privalumų nesuvokimą. Jei projektui pritarimą išreikštų ir kitos partijos, galimai formuosiančios naują Vyriausybę, galbūt padidėtų ir visuomenės pritarimas. O toks scenarijus tikrai nėra mažai tikėtinas“, – sako „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis primena, jog drauge su pirmuoju rinkimu į Seimą turu vykęs referendumas buvo patariamasis, o jo rezultatas neužkerta kelio tolimesniam projekto vystymui.

„Manau, kad galima būtų tikėtis tikrojo referendumo 2014 metais, prieš projekto įgyvendinimo pradžią. Žinoma, nauja Vyriausybė galės nuspręsti projekto nebetęsti, tačiau ši alternatyva reiškia ir toliau importuoti du trečdalius elektros energijos. Išlieka alternatyva ir statyti kogeneracines elektrines ir deginti biokurą, kuo buvo labai suinteresuoti kai kurie prieš atominę energetiką pasisakę ekspertai. Manau, kad tai šiek tiek brangesnė ir siauresnius interesus atstovaujanti alternatyva“, – dėsto N. Mačiulis.

Nustebo, jog apie trečdalis pasisakė už atominę

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, jog jeigu būtų nuspręsta atsisakyti atominės elektrinės projekto, kiti galimi scenarijai jau yra numatyti energetikos strategijoje.

„Visų pirma šilumos ūkyje prioritetu gali būti perėjimas prie biokuro, ne 100-a procentinis perėjimas, bet kuro išteklių diversifikavimas. O kalbant apie elektrą, pagrindiniai projektai, kurie leis šiek tiek diversifikuoti elektros šaltinius yra jungtys su Švedija, Lenkija ir, reikia tikėtis, kad jie bus tęsiami. Tačiau nereikia pamiršti, jog referendumas dėl atominės yra konsultacinis, tačiau kyla klausimas, kodėl jis buvo neigiamas: ar dėl to, kad šis projektas yra netinkamas lietuviams, ar apskritai branduolinė energetika Lietuvoje yra pasmerkta“, – svarsto Ž. Mauricas.

Jis sako, jog referendumo balsavimo biuletenyje pateiktas teiginys: „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ jam atrodė keistas.

„Buvo neįvardijama Visagino atominė elektrinė. Be to, buvo tik vienas klausimas ir du pasirinkimai. O kai švedai darė referendumą, jie turėjo tris klausimus, kurių esmė: ar jūs apskritai esate prieš branduolinę energetiką, ar jūs norėtumėte dabar uždaryti veikiančias atomines elektrines Švedijoje, ar norėtumėte, kad jos būtų uždaromos ilgalaikėje perspektyvoje, kai baigsis jų galiojimo terminas. Tai buvo platesni klausimai, kai klausimas Lietuvoje buvo ganėtinai radikalus ir šiek tiek ne iki galo aiškus. Žinoma į rezultatą atsižvelgti reikės, bet, manau, kad naujai suformavusios valdančiąją koaliciją partijos turės tęsti dialogą dėl atominės dar kurį laiką“, – sako Ž. Mauricas.

Tačiau ekonomistas sako, jog referendumo rezultatai jį nustebino teigiamai – esą pakankamai didelė dalis žmonių pasisakė už naująją elektrinę.

„Aš šiek tiek net nustebau, kad tiek daug žmonių balsavo už, nes jeigu taip pajuokavus, manau, kad bet kokią pramonės įmonę statant, jeigu būtų referendumas, beveik visais atvejais būtų pasakyta ne, ar kalba eitų apie kiaulių fermas, ar chemijos įmonę, ar aukštųjų biotechnologijų įmonę. Vis tiek oponentai surastų tikrai svarių argumentų, kurie prieštarautų statyboms. Net jeigu Lietuvoje būtų planuojama naujausia biotechnologijų įmonė, atsirastų sakančių, kad nereikia, nes galbūt ji pakenks Lietuvos ekologijai ar skatins genetiškai modifikuotų organizmų plėtrą. Bet ar tai yra gerai valstybei ilguoju laikotarpiu – jau kitas klausimas“, – teigia Ž. Mauricas.

Pasak jo, referendumas iš dalies galėjo paskatinti piliečius dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau Ž. Mauricas sako pastebintis, jog Lietuvoje vyksta pilietinės visuomenės evoliucija ir žmonės supranta, jog jų balsas yra svarbus. Be to, Ž. Mauricas džiaugiasi, jog 5 proc. barjero neperžengė daug naujų partijų – esą tai rodo visuomenės brandą.

Pramonininkai ir energetikai: turime kogeneracinių ir ne tik

Kauno technologijos universiteto šilumos ir atomo energetikos katedros docentas ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius abejoja, kad naujai išrinkti valdantieji visiškai atsisakys planų statyti atominę elektrinę Lietuvoje.

„Greičiausiai tas projektas gali būti sustabdytas, atidėtas, nes visa logika sako, kad atominė nepakenktų Lietuvai, bet turbūt ne tokių parametrų ir ne taip organizuota kaip dabar, todėl reikia sulaukti dviejų esminių dalykų: Europos Sąjunga ruošia savo poziciją atominės energetikos klausimu ir yra Europos perdavimo sistemos operatorių reikalavimai tokiems reaktoriams, taigi su šituo projektu buvo šiek tiek paskubėta“, – mano V. Lukoševičius.

Jis sako, jog be atominės energetikos Lietuvoje yra dvi alternatyvos: kogeneracinės ir vėjo jėgainės.

Lietuva turi išvystytas centralizuotas šildymo sistemas, kaip dauguma buvusių sovietinių šalių, o tai sudaro puikią bazę kogeneracinių elektrinių plėtrai jose, kada šiluma išmetama ne į orą ar ežerą, o panaudojama prasmingai miestų šildymui, tačiau problema ta, kad tarybiniais laikais kogeneracinės elektrinės buvo dujinės ir jeigu dujinis kuras atpigtų, mes tuoj pat paleistume visas tas elektrines, bet dalies yra per dideli galingumai arba galima naujų pastatyti, jau pritaikytų kitam kurui. Pirmiausiai tai yra kietoji biomasė, po to komunalinės atliekos, durpės ir bet kuris kitas kuras, pavyzdžiui, turime didžiulį šiaudų potencialą, kurį kitos šalys jau pradeda naudoti, o mes kol ks tik žiūrime į kaimynus“, – primena V. Lukoševičius.

Anot jo, iki šiol didžiuosiuose miestuose į kogeneracines elektrines investuojama nebuvo, nes planai statyti atominę elektrinę užgožė šiuos projektus.

„O antra alternatyva – vėjo elektrinės, kurios, manau, yra labai konkurencingos, skirtingai nei bando pavaizduoti valdžia. Nežinau, ar sąmoningai, ar nesąmoningai nutylimas faktas, jog tas rėmimo tarifas, kuriuo gąsdinama, t. y. 27–28 centai, yra nekonkurencingas. Tačiau jis yra tik 12-ai metų, o su šituo tarifu atsiperka visos kapitalo sąnaudos, tai reiškia, jog dar kokius 20 metų tos vėjo jėgainės gali dirbti beveik su nuline savikaina, mokant tik už jų eksploataciją. Vidutinė vėjo jėgainių kaina yra apie 15 centų, tai yra labai konkurencinga kaina, ir skandinavai, kurie masiškai investuoja į vėjo jėgaines, mano, kad nuo 2022 m. jiems jokios paramos nereiks ir vėjo jėgainės bus Šiaurės regiono kainų diktatoriumi“, – prognozuoja V. Lukoševičius.

Jis sako, jog kai bus išsemtos šios galimybės, tada ateis laikas plėtoti branduolinę energetiką. Panašios pozicijos laikosi Lietuvos pramonininkų konfederacija.

„Referendumo rezultatai parodė, kad žmonės nėra įtikinti Visagino atominės elektrinės, kaip geriausio pasirinkimo, nauda ir siunčia signalą valdžiai, kad atėjo laikas skaičiuoti ir įsivertinti savo galimybes. Pramonininkai pateikdami savo pasiūlymus būsimai valdžiai nuosekliai laikosi savo pozicijos, kad jie ne prieš atominę energetiką, bet turi būti pasirinktas geriausias variantas, kuriant Lietuvos energetikos ateitį – gerai apskaičiuotas ir išdiskutuotas, atsižvelgiant į demografines ir ūkio prognozes. Pirmiausia – turi būti sumažintas energijos suvartojimas ir pajudėti renovacija, įvertintos biokuro vystymo galimybės, dujų terminalo apimtys, elektros gamyba modernizuotose kogeneracinėse elektrinėse, jungčių klausimai su kaimynais, subalansuota atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą bei Kruonio elektrinės užbaigimas”, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...