captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentės iniciatyva: kas beliks iš „Viasat“?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma mažinti rusiškų televizijos programų, labiausiai paveiktų palydovinės televizijos transliuotoją „Viasat“.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma mažinti rusiškų televizijos programų, labiausiai paveiktų palydovinės televizijos transliuotoją „Viasat“.

Praėjusią savaitę prezidentės pateikti siūlymai griežtinti atsakomybę už skleidžiamą dezinformaciją ir plėsti informacijos prieinamumą Europos Sąjungos (ES) kalbomis, apribojant rusišką, galiotų ir Estijoje registruotai kompanijai AS „Viasat“, kuri iki šiol nepateko į retransliuotojo apibrėžimą.

DELFI jau rašė, kad, kuomet Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimu kabelinės televizijos nutraukė kanalų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliacijas, „Viasat“ palydovinė televizija rusiška propaganda gyventojus maitino ir toliau. „Viasat“ registruotas ne Lietuvoje ir pagal dabar galiojančius teisės aktus nepriklauso LRTK jurisdikcijai. Jei prezidentės pataisoms Seime būtų pritarta, situacija pasikeistų.

Įstatymu taip pat siūloma numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nepriklausomybę LRTK galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti iki 100 tūkst. litų siekiančias baudas.

„Viasat“: pasiūlymas įdomus

„Tai yra įdomus pasiūlymas ir mes būtinai stebėsime tolimesnę diskusiją. Šiuo metu rusiški kanalai nėra draudžiami – juos rodo ir kiti operatoriai Lietuvoje. Kaip žinote, mes nepriklausome LRTK jurisdikcijai, tačiau, jei ir būtume, minimi įstatyminiai pokyčiai neturėtų didelės įtakos, nes tik 15 proc. visų mūsų siūlomų kanalų Lietuvoje yra rodomi ne ES kalbomis“, – prezidentės pasiūlymą komentavo „Viasat“ atstovas Gediminas Galkauskas.

Minėtą 15 proc. sudaro tokie kanalai, kaip „REN TV Baltija“, „Ochota y Rybalka”, „TV1000 Ruskoje Kino“, „NTV Mir“, „RTR Planeta“, „Pirmasis Baltijos kanalas“ ir keletas kitų. „Kol kas per anksti komentuoti šį pasiūlytą įstatymą ir galimą jo poveikį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad mes visuomet laikomės įstatymų, galiojančių mūsų verslui“, – tvirtino G. Galkauskas.

Tikisi auklėti baudomis

LRTK pirmininko Edmundo Vaitekūno teigimu, siūlomame įstatymo projekte – daug gerų dalykų. Komisija dar pavasarį Seimo komitetams siūlė parengti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatant komisijos galių stiprinimą bei apibrėžiant atsakomybės klausimus. „Džiugu, kad prezidentė atkreipė į tai dėmesį“, – teigė E. Vaitekūnas.

Pasak E. Vaitekūno, teisinę bazę reikia tobulinti, mat praėjusiais metais susidūrėme su informaciniu karu.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad didžiosios Rusijos programos registruotos ES šalyse. „Norint, pavyzdžiui, taikyti sankciją visam kanalui apskritai, jei toks kanalas registruotas ES šalyse, yra nemaža procedūra, reikia kreiptis į Europos Komisiją. Buvo 3 mėnesiai, per kuriuos buvo galima sankcijas taikyti ne pačiam kanalui, o programai“, – aiškino E. Vaitekūnas.

Be to, pagal siūlymą, LRTK galės skirti gana dideles baudas. Tai, E. Vaitekūno nuomone, pagerins situaciją reaguojant į neretai pasitaikančius pažeidimus.

Kabelinės nemato galimybių prigriebti „Viasat“

Tuo metu Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos pirmininkė Vaiva Žukienė stebisi pasirodžiusiomis pataisomis. Ji primena, kad prie Kultūros ministerijos sukurta darbo grupė, kuri taip pat rengia įstatymo pataisas.

„Dėl „Viasat“ – būtų gerai, kad taip ir būtų, bet iš to, kiek paskaitėme pataisas, nematome kažkokių didelių galimybių „Viasat“ prigriebti. Nes, pavyzdžiui, jis savęs nelaiko retransliuotoju, kaip mes tą suprantame. Antra, tarkime, „Viasat“ prigriebs, o kaip bus su tomis įmonėmis, kurios platina, tarkime, korteles arba prieigą prie interneto resursų, kada programas puikiausiai gali žiūrėti turėdamas internetą“, – klausia V. Žukienė.

Pasak V. Žukienės, asociacija yra pateikusi siūlymus ir nori, kad kabelinių televizijų veikla būtų reglamentuojama kaip visoje ES – kaip elektroninių ryšių veikla. „Mes nemanome, kad esame atsakingi už tų programų turinį. Mes esame retransliuotojai, mes imame gatavą produktą“, – kabelinių televizijų poziciją aiškina V. Žukienė. Pasak V. Žukienės, dabartinis Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad retransliuotojai retransliuojamoje programoje nieko keisti negali. Taigi, sako ji, restransliuotojai nėra atsakingi už rodomas programas ir jų turinį.

Be to, nors programos gaminamos Rusijoje, tačiau teisiškai jos – ES valstybių programos: ten registruotos ir turi tų šalių išduotas licencijas. „LRTK turėtų dirbti su tomis institucijomis, kurios rusiškoms programoms išdavė licencijas. Tai kur šioje vietoje retransliuotojo misija? Jokia“, – dėstė asociacijos vadovė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...