captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turintiems paskolas žada bent dvejus metus ramybės

Rekordiškai žemų palūkanų laikotarpis Lietuvoje ir visoje Europoje dar turėtų užsitęsti bent porą metų.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Rekordiškai žemų palūkanų laikotarpis Lietuvoje ir visoje Europoje dar turėtų užsitęsti bent porą metų.

„Swedbank“ banko ekonomistai prognozuoja, kad šiuo metu rekordiškai žemos 0,15 proc. bazinės palūkanų normos eurais išsilaikys bent iki 2016 m. vidurio. Vėliau jos jau turėtų pradėti didėti ir pasiekti 0,5 proc.

Šis rodiklis daro įtaką Europos tarpbankinėms rinkos palūkanų normoms eurais (EURIBOR), kurios vertinamos nustatant paskolos eurais palūkanas.

Taigi tai yra gera žinia tiek litais, tiek eurais pasiskolinusiems gyventojas, ypač tiems, kurie turi kintamas palūkanų normas. Po sausio 1-osios visos paskolos litais bus konvertuotos į eurus, o tarpbankinės palūkanų normos litais (VILIBOR) pakeistos į EURIBOR.

„Labai sudėtinga kalbėti apie palūkanų didėjimą euro zonoje, nes infliacija šiuo metu yra 0,4 proc. O Europos centrinio banko (ECB) tikslas yra 2 proc. Pats ECB prognozuoja, kad kitais metais infliacija bus 1 proc. Tai yra daug mažiau nei reikia euro zonai tam, kad sumažėtų jos biudžeto ir BVP, skolos ir BVP santykis ir galėtų sparčiau augti vartojimas bei kreditavimas“, – komentavo „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, anksčiausiai 2016 m. antroje pusėje ECB gali pradėti signalizuoti apie besibaigiantį pinigų politikos skatinimo periodą. Tačiau euro zona tampa vis panašesnė į labai ilgai žemose palūkanų normose užstrigusią Japoniją.

„Dabar yra pakankamai didelė rizika, kad Europa ir euro zona atsiduria japoniškame scenarijuje, kai žemos palūkanos laikosi ištisus dešimtmečius. Demografinės tendencijos euro zonoje yra panašios kaip Japonijoje, infliacijos beveik nėra ir netgi sunku identifikuoti jos veiksnius.

Šiek tiek spartesnė infliacija atsirastų tuomet, jeigu pasveiktų euro zonos komerciniai bankai ir pradėtų daug aktyviau kredituoti verslą ir gyventojus. Nemanau, kad tai įvyks per artimiausius dvejus metus, nes blogų paskolų portfelis yra pakankamai didelis, be to, nuolat griežtėja reguliavimas“, – tvirtino N. Mačiulis.

Tuo metu „Swedbank“ banko analitikai prognozuoja, kad JAV ir D. Britanijos centriniai bankai bazines palūkanų normas pradės didinti kitų metų pradžioje.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas DELFI anksčiau sakė, kad vertinant pagal ekonomikos ciklus, ekonomikoms liko dveji-penkeri metai, po kurių centriniai bankai turi ruoštis jų vėsinimui ir bazinių palūkanų didinimui.

„Po ketverių metų galime turėti palūkanas, kurios sieks 2–3 proc. Tai reiškia, kad nuo kiekvieno pasiskolinto 100 tūkst. Lt gali tekti mokėti 2–4 tūkst. Lt papildomai per metus arba 166–333 Lt per mėnesį. Taigi jeigu žmogus ketina pasiskolinti 500 tūkst. Lt namui ar brangesniam butui, lengvai galima paskaičiuoti, kad papildomai gali tekti mokėti 10–20 tūkst. Lt per metus arba 833–1666 Lt per mėnesį“, – skaičiavo jis.

Lietuvos banko duomenimis, išduotos būsto paskolos litais sudaro 24 proc. visų būsto paskolų. Apie 80–90 proc. būsto paskolų palūkanų normos yra kintamos (peržiūrimos dažniau nei kartą per metus).

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...