captcha

Jūsų klausimas priimtas

Medelių pirkimas arba kaip neužlipti ant „žaliosios kontrabandos“ grėblio?

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, Lietuvoje dažniausiai prekiaujama mūsų šalyje užaugintais, rečiau – iš Rusijos, Nyderlandų ar Belgijos įvežtais sodinukais. Tačiau netrūksta ir „žaliosios kontrabandos“ – nupigintos nelegalios produkcijos iš užsienio.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, Lietuvoje dažniausiai prekiaujama mūsų šalyje užaugintais, rečiau – iš Rusijos, Nyderlandų ar Belgijos įvežtais sodinukais. Tačiau netrūksta ir „žaliosios kontrabandos“ – nupigintos nelegalios produkcijos iš užsienio.

 „Žalioji kontrabanda“ – įvairi nupiginta Lenkijos medelynų produkcija, pasiekianti Lietuvos turgavietes nelegaliai ir pirkėjams siūloma su milžinišku antkainiu. Daugiausia tai pramoninės augalų veislės, netinkančios mėgėjiškai sodininkystei, o juo labiau Lietuvos klimatinėms sąlygoms.

„Lietuva turi saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės, todėl šios ligos pažeidžiamus sodinukus iš trečiųjų šalių (t.y. nepriklausančių ES) įvežti draudžiama. Siekiant sustabdyti ligos plitimą ir sunaikinti jos židinius atliekami reguliarūs fitosanitariniai tyrimai tiek medelynuose, tiek prekybos ir transportavimo vietose,“ – teigia Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) Fitosanitarijos skyriaus vedėjas Gintaras Lapinskas.

Pirmą kartą mūsų šalyje bakterinė degligė, pažeidžianti erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalus, nustatyta 2005-aisiais, dėl jos kasmet tenka išrauti ir sudeginti šimtus tūkstančių augalų: obelų, kriaušių, slyvų ir kitų.

Kalvarijų turguje keletą sodinukų pirkusi Irena teigė, kad nieko apie bakterinę degligę ar augalo pasą nėra girdėjusi. „Nežinau, kokios veislės Lietuvoje tinkamos auginti, pirkdama renkuosi tuos žmones, kurie atrodo patikimi, kurių akys geros. Prašau skaniausių, didžiausius vaisius vedančių medžių. Ne visada augalai prigyja, bet net nepagalvojau, kad taip nutinka dėl to, kad nuperku nelietuvišką augalą. Trešnes va jau trečią sykį sodinsiu, bet manau, kad taip yra dėl mano nesugebėjimo tinkamai pasodinti, o ne dėl sodinuko kokybės,“ – teigė ji.

Labai svarbu perskaityti ir suprasti informaciją, pateiktą augalo pase – siauroje popieriaus juostelėje, prisegtoje prie kamieno. Kuo jos daugiau, tuo geriau. Teisės aktais apibrėžta, kokia minimali pagrindinė informacija turi būti nurodyta, tačiau dažnas augintojas apibūdina veislės savybes, nurodo kontaktus, kur kreiptis esant neaiškumų ar nusiskundimų.

„Lietuvoje užauginti augalai ženklinami VATŽŪM išduodamais augalo pasais. Grafoje „Kilmės šalis“ įrašoma „Lietuva“ arba „LT“. O grafoje „ZP“ įrašas „LT“ arba „b2“, reiškia, kad sodinukai atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Bendrai medelyno produkcijos kokybę pažymi išduotas Sodo augalų sertifikatas,“ – teigia G. Lapinskas.

Taip pat augalo pase turi būti nurodytas ūkio subjekto numeris LR Fitosanitariniame registre. Pavyzdžiui, UAB „Žagarės sodai“ jis yra 000112-03-AA-IA. Priklausymas registrui paliudija, kad specialistai nuolatos tikrina medelyno veiklą: ar sodmenys neužsikrėtę pavojingomis ligomis ir kenkėjais, ar parduodamos Lietuvoje auginti tinkamos veislės ir pan.

Nuo 2004 m. Lietuvoje ar ES realizuojamai sodinamajai medžiagai – žiedadulkėms, įskiepiams bei poskiepiams, sodinukams, daržovių bei gėlių daigams, sėklinėms bulvėms - ir kitiems augaliniams produktams, kuriems reikalinga fitosanitarinė kontrolė, augalų pasai yra privalomi.

Pats savo sodo medžius skiepijantis sodininkas Antanas šeštadienį vykusioje „Sodo kraitėje“ lankėsi iš smalsumo. „Įdomu, kas ir ką augina, už kiek parduoda. Anksčiau ir aš augindavau medelius pardavimui. Vis daugiau senųjų veislių siūlo, tas yra gerai. Kam mums tie abrikosai, persikai – turim daug įvairių tradicinių obelų veislių, kurių vaisių skonio gama nenusileidžia egzotiškiems. Jei rinkčiausi savo sodui, žiūrėčiau, kad šaknys būtų gerai išsivystę, kad vainikas suformuotas, nepirkčiau vienmečių vytelių, su jomis daug vargo. Ir, žinoma, geriau nepagailėti kuro ir nuvykti tiesiai į medelyną, pačiam pamatyti, kur tie medžiai užaugo, kaip yra iškasami,“ – sakė jis.

Paklaustas, ar dažnai tikrinami turgavietėse prekiaujantys asmenys, G. Lapinskas patikino, kad tai atliekama ne rečiau kaip kartą per metus. Pranešimų dėl prekybos neaiškios kilmės produkcija tarnyba sulaukia itin retai, nors į tokią įvairiais būdais gautą informaciją dėl fitosanitarijos reikalavimų nesilaikymo reaguotų operatyviai. „Dėl netikslaus augalo paso pildymo paprastai skiriamas įspėjimas ir įpareigojimas augalų pasus perrašyti. Jei nėra galimybių nustatyti augalų kilmę, nepateikiami ją įrodantys dokumentai, augalai yra naikinami tarnybos inspektoriams prižiūrint,“ – sakė jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...