captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyvenimas be Rusijos: ką planuoja obuolių augintojai

Šiemet Lenkijoje buvo pakankamai lietaus ir saulės, tad prognozuojama, kad šiųmetinis šalies obuolių derlius bus vienas iš geriausių nuo to lako, kai imta juos fiksuoti, skelbia BBC.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Šiemet Lenkijoje buvo pakankamai lietaus ir saulės, tad prognozuojama, kad šiųmetinis šalies obuolių derlius bus vienas iš geriausių nuo to lako, kai imta juos fiksuoti, skelbia BBC.

Tačiau Lenkijos obuolių augintoja Barbara Domasiewicz ir jos šeima vargu ar uždirbs iš didelio derliaus, nes kaimyninė Rusija visada buvo didžiausia šios šeimos ūkyje užaugintų vaisių pirkėja. O dabar didžiosios dalies šio ūkio derliaus lemtis neaiški.

Rusijos draudimas įsivežti produktų iš ES, įvestas kaip reakcija į sankcijas dėl Ukrainos, nėra beprecedentis. Importas iš Lenkijos jau buvo uždraustas 2008 m.

Tačiau šis naujausias embargas paskelbtas likus vos mėnesiui iki kasmetinio obuolių derliaus, ir egzistuoja realus pavojus, kad bent dalis šio vaismedžių sodo, esančių už 55 km į pietus nuo sostinės Varšuvos, derliaus nueis niekais.

Tvankus vasaros pavakarys, Barbara vaikštinėja po tvarkingai eilėmis susodintų, kvapnų derlių nokinančių obelų sodą su „Ecogrupa“ – jos obuolius parduodančio netoliese įsikūrusio kooperatyvo – rinkodaros direktoriumi.

Ji atvirai jam sako, kad neturi jokių iliuzijų ir žino, kad rasti naujų klientų, kurie norės pirkti didelius kiekius jos derliaus, bus nelengva.

Pusė visų Lenkijos obuolių eksportuojami, pernai pusę šio eksporto sudarė didmeninės prekybos sutartys su Rusija, kurioje, savo ruožtu, derlius paskirstomas prekybos centrams ir parduotuvėms. Tad Rusijos embargą Lenkijos ūkininkams pakelti nelengva.

Briuselis bendrą šalies prekybą vaisiais su Rusija įvertino daugiau nei 339 mln. eurų (apytikriai 1,2 mlrd. Lt).

Lenkijos daržovių pardavimas įvertintas 173 mln. eurų (apytikriai 600 mln. Lt.). Lenkija taip pat buvo viena iš didžiausių, nors ir ne pagrindinė pieno produktų ir mėsos tiekėjų šiai šaliai.

Didžioji dalis produkcijos parduodama per augintojų bendrai įkurtas kooperatinės prekybos bendroves, didžiausia iš kurių – „Ecogrupa“. Anksčiau į Rusiją kasdien ji siųsdavo po 20 vilkikų, kurių kiekvienas buvo pakrautas 21 tona (arba 80 tūkst. vienetų) obuolių.

Rusijai paskelbus embargą ES produkcijai, „Ecogrupa“ gavo nemažai pasiūlymų iš viso pasaulio pirkti nerealizuotą derlių, tačiau pačiomis žemiausiomis kainomis.

„Ecogrupa“ rinkodaros vadovas Pawelas Zalewskis buvo užmezgęs glaudžius santykius su pirkėjais iš Rusijos ir pabrėžia, kad su jais jokių konfliktų nebuvo.

Jis mano, kad draudimas buvo skaudus smūgis patiems Rusijos pirkėjams, nes vaisių kainos šalyje šoktelėjo apie 60 proc. Jis teigia nesistebėsiantis, jei Maskva bandys rasti prestižą gelbėjantį būdą atšaukti draudimą dar nepasibaigus oficialiam metų terminui.

Tačiau jo teigimu, pastarųjų kelių savaičių įvykiai yra signalas visai ūkio šakai.

„Gerokai iki paskelbiant embargą mūsų grupė pradėjo svarstyti, ar nevertėtų pakeisti požiūrio ir nebepardavinėti obuolių dėžėmis pirkėjams, teieškantiems žemiausios kainos. Šioje ūkio šakoje gana žemos ribos, ir mums reikia pakeisti vartotojų mąstyseną. Lenkiški obuoliai yra puikūs, mes juos galime parduoti naujiems pirkėjams užsienyje“, – sako P. Zalewskis.

Tad „Ecogrupa“ ragina Lenkijos obuolių augintojus pamiršti prarastą Rusijos didmeninę rinką ir susikoncentruoti į kokybės gerinimą. P. Zalewskis didžiuodamasis aprodė naują sandėlį, pastatytą su ES lėšų pagalba.

Dabar bendrovė siekia diversifikuoti savo augintojų produkcijos pardavimą, spausdama ir gamindama vis daugiau sulčių „ne iš koncentrato“ bei siūlydama nuluptus ir supjaustytus vaisius maitinimo įstaigoms.

Vyriausioji Lenkijos darbdavių konfederacijos „Lewiatana“ ekonomistė Malgorzata Starczewska-Krzysztoszek taip pat pritaria idėjai padidinti obuolių derliaus vertę. Ji taip pat yra prestižinės ekonominės komisijos, kuri teikia konsultacijas Lenkijos ministrui pirmininkui, narė.

„Tai, kas įvyko, mums priminė, kad reikėtų pakeisti žemės ūkio modelį. Mes auginame labai geros kokybės natūralią produkciją ir mums reikalingos technologijos, kad galėtume išlaikyti produkcijos kokybę, pagerinti pakavimą ir pailginti vartojimo trukmę be cheminių medžiagų. Lenkijoje reikia daug ką renovuoti, ir manau, kad mums pavyks, nes mums visada geriau pavyksta, kai jaučiame spaudimą“, – teigia ji.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...