captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žemiau skurdo ribos – 20 proc. lietuvių

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 610 tūkst. asmenų, kurie sudarė 20,6 proc. visų šalies gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei 2012 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 610 tūkst. asmenų, kurie sudarė 20,6 proc. visų šalies gyventojų – 2 proc. punktais daugiau nei 2012 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 811 litų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1703 litai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste pernai gavo 15,1 proc., kaime – 31,7 proc. gyventojų. Pernai, palyginti su 2012-aisiais, skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,4 proc. punkto, kaime – 3,2 proc. punkto.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2013-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2012 metais.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų – jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 26,9 proc. ir, palyginti su 2012 metais, padidėjo 6,1 proc. punkto. Vaikų skurdo rizikos lygio augimui nemažai įtakos turėjo 2011 metais pasikeitusi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka.

Nepaisant pajamų tyrimo laikotarpiu mažėjusio nedarbo ir padidėjusio darbo užmokesčio, 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis pernai padidėjo 1,1 proc. punkto ir siekė 19 proc. Anot statistikų, minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos.

65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2013 metais sudarė 19,4 proc. – 0,7 proc. punkto daugiau nei 2012-aisiais. Vidutinė senatvės pensija 2012 m. buvo 815,6 lito – tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys bent 5 litais mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis pernai buvo 21,8 proc. ir, palyginti su 2012 metais, padidėjo 3,4 proc. punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus beveik nepasikeitė ir sudarė 19 proc. (2012 metais – 18,8 proc.). Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 42,8 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (33,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 9,1 proc., tarp bedarbių – 61 proc., tarp senatvės pensininkų – 22,7 proc. Pernai dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis padidėjo 1,5 proc. punkto, bedarbių asmenų – 6,6 proc. punkto, senatvės pensininkų – 1,9 proc. punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2013 metais padidėtų iki 30,3 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui beveik nepasikeitė. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui – atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis išaugtų iki 40,7 proc.

Skurdo rizikos gylis pernai buvo 24,8 proc. – tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 24,8 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. Per metus skurdo rizikos gylis padidėjo 2,2 proc. punkto. Mieste skurdo rizikos gylis pernai siekė 20,5 proc., kaime – 26,3 proc.

Eurostato duomenimis, Estijoje skurdo rizikoje 2013 metais gyveno 18,6 proc., Latvijoje – 19,4 proc. gyventojų. Per metus Estijoje skurdo rizikos lygis padidėjo 1,1 proc. punkto, Latvijoje – 0,2 proc. punkto.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...