captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nobelio premijos laureatai: Europa stumiama į depresiją

Už nuopelnus ekonomikos srityje Nobelio premija apdovanoti ekonomistai pažėrė kritikos laviną euro zonos ekonomikos strategijos kūrėjams ir įspėjo, kad prieštaringa politika gali tapti ne vienus metus truksiančios depresijos priežastimi bei sukelti naują įsiskolinimų krizę.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Už nuopelnus ekonomikos srityje Nobelio premija apdovanoti ekonomistai pažėrė kritikos laviną euro zonos ekonomikos strategijos kūrėjams ir įspėjo, kad prieštaringa politika gali tapti ne vienus metus truksiančios depresijos priežastimi bei sukelti naują įsiskolinimų krizę.

„Istorikai ketina apsunkinti gyvenimą Europos centriniam bankui“, – įsitikinęs visame pasaulyje gerai žinomas nedarbo ekspertas profesorius Peteris Diamondas.

„Jauniems į darbo rinką per ekonominį nuosmukį įsiliejusiems ispanams ir italams tai darys poveikį dar ne vieną dešimtmetį. Tai – siaubingas padarinys, stebina, kad priimti stulbinamai netinkami sprendimai sukėlė taip mažai pasipiktinimo“, – prie Bodeno ežero įvykusiame Nobelio laureatų susitikime kalbėjo P. Diamondas, rašo „The Telegraph“.

„To galima buvo išvengti geriau panaudojant ekonomikos stimuliavimo priemones ir sėkmingiau reguliuojant išlaidas infrastruktūros srityje. Šios priemonės galėtų padidinti augimą bei pagelbėtų sureguliuoti įsiskolinimų ir BVP santykį“, – įžvalgomis dalinosi P. Diamondas, atkartodamas Nobelio premijos laureatų pasipiktinimą dėl Europos Sąjungą (ES) iš vidaus griaunančių politinių sprendimų.

Profesorius Josephas Stiglitzas įsitikinęs, kad griežto taupymo politika – tai į pražūtį vedanti nesėkmė, dėl kurios pirmąjį šių metų pusmetį ekonomika neatsigavo. Anot jo, dėl nesėkmingai vykdytos politikos Italiją trečia kartą ištiko ekonominis nuosmukis, Prancūzijoje užfiksuotas nulinis augimas ir net Vokietijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi.

„Egzistuoja ilgus metus truksiančios depresijos pavojus, kuri nustelbtų net Japonijos „prarastąjį dešimtmetį“. Euro zonos ekonomika nuo prognozuoto augimo rodiklio atsilieka 20 proc.“, – sakė J. Stiglitzas.

Anot jo, euro zonos vadovai neįvertino prieštaringo griežtų taupymo priemonių poveikio. Maža to, jie ir toliau eina klaidingu keliu, nors tvirtina, kad krizė jau įveikta. „Man kelia didžiulį nerimą Ekonominės ir pinigų sąjungos ateitis, nes jie dar nepajautė geopolitinės įtampos pasekmių“, – patikino profesorius J. Stiglitzas. Anot profesoriaus, euro zonai reikia bendro obligacijų išleidimo, kuris padėtų susidoroti su struktūriniais Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trūkumais, tačiau kol kas tam nedaroma beveik visiškai nieko. „Europa kenčia nuo pražūtingos politikos“, – patikino jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu forume kalbėjo, kad sudėtinga suvalyti valiutą, kurią naudoja 18 valstybių, o šių valstybių parlamentai atsisako laikytis ES institucijų nustatytos politikos. Vis dėlto A. Merkel patikino, kad krizės apimtoms valstybėms pavyko stipriai sumažinti deficitą, taip pat jaučiami ir pirmieji ilgalaikio ekonomikos atsigavimo vaisiai.

Pinigų politikos ekspertas iš JAV profesorius Christopheris Simsas mano, kad EPS politikos kūrėjai nesusidorojo su pagrindiniais EPS trūkumais, dėl kurių Viduržemio jūros regiono valstybėms gali kilti dar rimtesnių su griežtų taupymo priemonių taikymu susijusių bėdų.

„Patarčiau Graikijai, Portugalijai ir net Ispanijai parengti atsarginį pasitraukimo iš euro zonos planą. Nėra jokios prasmės likti EPS, kai situacija ir toliau blogėja“, – įsitikinęs profesorius C. Simsas.

„Pasitraukimas iš euro zonos kainuotų labai daug, tačiau pasilikimas joje šioms valstybėms taip pat nebus pigus. Europiečiai sukūrė sistemą, kuri yra prastesnė už aukso standartą. Šios šalys atsidūrusios tokioje pat situacijoje kaip ir paskolas JAV doleriais ėmusios Pietų Amerikos valstybės“, – įsitikinęs jis.

C. Simsas taip pat įspėjo, kad Europos centrinis bankas (ECB) gali nepajėgti supirkti masiškai išleistų obligacijų, jei euro zona nesiims aktyviai spręsti fiskalinės sąjungos klausimo. Tokiu atveju, anot C. Simso, pats ECB galėtų įsivelti į krizę.

Galiausiai ECB prezidentui Mario Draghi gali tekti įsikišti ir pateikti ES lyderiams tai kaip faktą.

„Vokiečiai nenori, kad euras žlugtų, o tai reiškia, kad, jei jiems krizės kontekste iš tikrųjų prireiktų paramos fiskalinei sąjungai, jie ją vienokiu ar kitokiu būdu gautų“, – patikino C. Simsas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...