captcha

Jūsų klausimas priimtas

Po susitikimo su premjeru pienininkai prakalbo apie drastiškus pokyčius

Į pasitarimą pieno perdirbėjus sukvietęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina sutaręs, kad pieno supirkimo kainos iki rugsėjo gali mažėti iki 12 proc.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Į pasitarimą pieno perdirbėjus sukvietęs premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina sutaręs, kad pieno supirkimo kainos iki rugsėjo gali mažėti iki 12 proc.

„Norėčiau pasakyti, kad visas Lietuvoje pagaminamas pienas bus superkamas. Sutarėme, kad iki rugsėjo pieno supirkimo kaina gali mažėti iki 12 proc. Pieno perdirbimo įmonių vadovai patvirtino, kad pasklidusios kalbos apie 30-40 proc. sumažintas pieno supirkimo kainas buvo neteisingos“, – po susitikimo teigė premjeras.

Prieš rugsėjį planuojama surengti dar vieną pasitarimą dėl rugsėjo mėnesio supirkimo kainų.

Jis sako išgirdęs, kad kaina ūkininkams nebuvo mažinama atgaline data. Kai kuriose įmonėse kainos esą buvo sumažintos 7-12 proc. DELFI primena, kad trečiadienį premjeras piktinosi pieno perdirbėjų elgesiu, kai šie iškart sumažino kainas ūkininkams, o pirmadienį tvirtino, kad pienininkų jam pateikti skaičiai buvo šokiruojantys.

Po pasitarimo ketvirtadienį A. Butkevičius kalbėjo nuosaikiau.

„Šiandien galiu pasakyti, kad situacija nėra tokia tragiška“, – tvirtino premjeras.

Pasak jo, ketinama toliau analizuoti, kaip galima būtų panaudoti Lietuvai numatytas europines lėšas, kad galima būtų padengti pieno gamintojų patiriamas sąnaudas. Į sudėtingą situaciją Lietuvos pieno ūkis pateko po to, kai Rusija uždraudė vakarietiškų maisto produktų importą į.

A. Butkevičius tvirtino, kad Lietuva iš Europos Komisijos tikisi 100 mln. Lt paramos, kuri būtų skirta pieno ir mėsos gamintojams. Ūkininkams norima kompensuoti dalį negautų pajamų dėl mažėjančių pieno ir mėsos supirkimo kainų.

Supirkimo kainos dar mažės

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pripažino, kad dalis pieno perdirbėjų buvo nusprendę pieno supirkimo kainas mažinti 35 proc. Tačiau vėliau nuomonę pakeitė.

„Gal net ir patys išsigando, kad tiek norėjo sumažinti. Bet buvo sutarta, kad kaina gali mažėti apie 10 ct už kilogramą“, – tvirtino ji.

Jos teigimu, per mėnesį keturi pieno gamintojai gali patirti 20 mln. Lt nuostolių, kurie per tris mėnesius gali susidaryti iki 60 mln. Lt.

Ministrės teigimu, iki sumažinimo vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo apie 89 ct/kg, po sumažinimo ji bus apie 78 ct/kg. V. Baltraitienė patvirtino, kad mažiausiems ūkininkams bus mokama 50 ct/kg.

„Prognozuojama, kad rugsėjį Europoje pieno kainos kris, vadinasi, jos kris ir Lietuvoje. Taigi turėsime susirinkti ir kalbėti, kokia kaina turi būti išlaikoma rugsėjo mėnesiui“, – teigė ministrė.

Lietuva nukentės labai smarkiai

Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa tvirtino, kad 50 ct už kilogramą pieno gauna tie ūkininkai, kuriems pieno gamyba nėra pagrindinė veikla.

„Tiek gauna smulkūs gamintojai, kurie laisvalaikiu laiko karves. Jiems karvių auginimas yra daugiau hobis nei pagrindinės pajamos. Iki šiol jie irgi gaudavo mažiausią kainą, tai nėra ūkininkas, kuris gyvena iš šios veiklos“, – tvirtino jis.

D. Trumpa tvirtina, kad situacija pasaulinėje pieno rinkoje yra prasta.

„Žaliavinio pieno kaina krito todėl, kad Rusijos embargas numušė visų pasaulinėse eksporto rinkose esančių prekių kainą. Jeigu toną lieso pieno miltų galėjai gauti 2700 eurų, o dabar nėra pirkėjų už 1900 eurų. Kainos nukrito drastiškai“, – dėstė jis.

„Mes suprantame, kad papjauti karvę galima per dieną, bet norint naują užauginti reikia 2,5-3 metų. Todėl įmonės prisiima nuostolius. Žaliavinio pieno rinkoje tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje gali susidaryti situacija, kad kaina nukris žemiau gamybos savikainos ir ūkininkai bus priversti pjauti gyvulius. O įmonės negalės išlaikyti aukštesnės kainos“, – pridūrė verslininkas.

Jis vylėsi, kad EK suteiks paramą Lietuvos žemdirbiams: „Kodėl kriaušėms, obuoliams, persikams ir nektarinams galima suteikti paramą, nors jeigu vaisiai supus, medis nenudžius, o jeigu karvę papjaus, kitos laukti reikės penkerius metus“.

D. Trumpos teigimu, Lietuvos pieno sektorius dėl Rusijos embargo tikrai smarkiai nukentės, nes pernai eksportas į šią šalį sudarė 207 mln. JAV dolerių, o, pavyzdžiui, gerokai didesnė Vokietija  eksportavo už 239 mln. JAV dolerių, Lenkija – 235 mln. dolerių.

„Taigi nuostoliai mūsų pramonėje santykinai yra maždaug 10 kartų didesni nei Lenkijoje“, – tvirtino jis.

Nuo Rusijos embargo nukentėjusioms įmonėms gali būti leista atidėti įsiskolinimus „Sodrai“

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, Rusijos maisto produktų embargo paveiktoms šalies įmonėms ketinama taikyti tam tikrų lengvatų ir jos gali būti taikomos jau spalį ar net rugsėjį.

Po susitikimo su Valstybinio socialinio draudimo fondo direktoriumi Mindaugu Sinkevičiumi ministrė teigė, kad buvo patikslintos Vyriausybės patvirtintos priemonės padėti įmonėms, nukentėjusioms nuo Rusijos embargo: įsiskolinimų atidėjimas įmonėms, kurios laiku nesumokėjo įmokų, baudų ar delspinigių, taip pat biurokratinių procedūrų sumažinimas ir terminų sutrumpinimas nagrinėjant įsiskolinimus „Sodrai“ iki 350 tūkst. litų. Šį klausimą paliekama spręsti vietiniams teritoriniams skyriams. Nuo įmokų „Sodrai“ taip pat planuojama atleisti draudėjus (įmones), kurie patyrė Rusijos prekių embargo žalą.

Ministrės teigimu, šios priemonės galėtų būti priimtos jau spalį ar netgi rugsėjį.

„Realiai tai galėtų būti (įgyvendinama. -ELTA) nuo spalio mėnesio, nes reikėtų pataisyti tam tikrus teisės aktus. Jei matysime, kad situacija yra tikrai labai sudėtinga ir mes turėsime priimti sprendimus čia ir dabar, manau, galėtume susitvarkyti rugsėjį“. – kalbėjo ministrė.

M. Sinevičius teigimu, įsiskolinimų svarstymo perkėlimas į teritorines darbo biržas leistų terminus sutrumpinti iki savaitės, jei įmonės pagrįstai įrodys patiriančios nuostolių dėl Rusijos embargo. Kaip alternatyva šiam sprendimui galėtų būti Žemės ūkio ministerijos „ Sodrai“ pateikti sąrašai apie įmonių patirtą žalą ir mokėjimų atidėjimas būtų vykdomas tiesiog gavus įmonės prašymą.

Įmonės žalą galėtų įrodyti dokumentais apie sutrikusį produktų tiekimą ar sumažėjusią apyvartą.

„Kiekviena įmonė turi tokius dokumentus, bet tai užima laiko. Jei būtų sąrašas įmonių, kuriuos su tuo susiduria (embargu, – ELTA), tuomet mums nieko nereikėtų tikrinti, galėtume automatiškai spręsti dėl atidėjimo“, – sakė M. Sinekvičius, pridūręs, kad atidėti vėluojančias įmokas būtų galima iki metų laiko.

„Sodros“ vadovas kol kas negalėjo pasakyti, kiek nuostolių dėl įmokų atidėjimo patirs socialinis draudimo fondas, tačiau teigė, kad atidedant didelio masto sumas „Sodrai“ pačiai teks skolintis.

„Jei bus pakelta suma iki 350 tūkst. litų ir galės teritoriniai skyriai patys nuspręsti be „Sodros“ valdybos įsikišimo (...) sumos gali išdidėti. Bet kokiu atveju, jeigu mes tų sumų netenkame, mums reikės jas pasiskolinti. Dėl to iš tų įmonių bus prašomos palūkanos, nes mes mokame palūkanas kitiems, tarkime, bankams, – aiškino „Sodros“ direktorius.

A. Pabedinskienė tikino dar neturinti Rusijos embargo paveiktų įmonių sąrašo.

„Iki rugsėjo 15 dienos per teritorines darbo biržas mes gausime tokią informaciją ir tuomet galėsime priimti sprendimus“, – teigė pareigūnė.

Ministrė teigė iš verslo įmonių dar negavusi signalų apie prastėjančią padėtį rinkose dėl Rusijos įvesto embargo.

„Didelių signalų nebuvo, tačiau kalbėdami su įmonėmis ar darbo biržomis akcentus visada pirmiausiai dedame į žmogų. Mums svarbus žmogus toje įmonėje. Jei žmogus jausis saugus, Žemės ūkio ministerija ir Ūkio ministerija pagal savo kompetenciją, tikrai išspręs tokius klausimus su verslu“, – kalbėjo A. Pabedinskienė.

Šaltinis www.delfi.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...