captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rado, kaip apeiti žemės pirkimo saugiklius

Advokatų profesinės bendrijos TVINS asocijuotas partneris Vytautas Šenavičius, dirbantis ir su žemės ūkio teise, pastebi, jog dovanojimo sandoriai sugriežtinus prekybą žeme sulaukia vis daugiau dėmesio.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Advokatų profesinės bendrijos TVINS asocijuotas partneris Vytautas Šenavičius, dirbantis ir su žemės ūkio teise, pastebi, jog dovanojimo sandoriai sugriežtinus prekybą žeme sulaukia vis daugiau dėmesio.

„Anksčiau dovanojimo sandoriai buvo sudaromi siekiant išvengti pareigos žemę pasiūlyti pirkti ją besinuomojančiam ūkininkui ar ūkiui, – pažymi teisininkas. – Įsigaliojus Žemės saugiklių įstatymui, dovanojimo sandoriai leidžia išvengti ir griežtesnio reglamentavimo.“

Pasak jo, taip žmonės žemę gali perleisti asmenims ar įmonėms, kurie pagal Žemės saugiklių įstatymą neturi teisės jos įsigyti, o įmonės gali valdyti daugiau žemės, nei numato įstatymas. Juk turtą jos nenusiperka, o gauna dovanų.

„Sudarant dovanojimo sutartis numatoma, kad žemė perleidžiama neatlygintinai, tačiau tai lemia ir papildomas rizikas, pavyzdžiui, dėl mokesčių nesumokėjimo, kitų asmenų teisių pažeidimo, be to, tokiam sandoriui nėra jokių saugiklių, jei asmenys po juo nori paslėpti pirkimą-pardavimą, – pastebi V. Šenavičius. – Tokiu atveju dovanojimo sutarties šalims gali kilti ne tik civilinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė.“

Anot jo, taip fizinis asmuo gali dovanoti žemę ir įmonei, kuri prisiima riziką. Vertinant iš civilinės pusės, gali grėsti atsakomybė dėl pažeistų kitų asmenų interesų, iš baudžiamosios – vyksta pajamų slėpimas ir fiktyvus sandoris.

„Jeigu pirkimo-pardavimo sutartis parašyta kaip dovanojimo, galioja turinio prieš formą principas: ją galima pripažinti pirkimo pardavimo su visomis tai reiškiančiomis pasekmėmis“, – komentuoja V. Šenavičius.

Teisininkas dėsto, jog dovanojimo atvejų galima pastebėti visoje Lietuvoje, jų šiek tiek daugiau žemės ūkiui palankiausiose kraštuose: Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje.

Šiemet gegužės 1 dieną baigėsi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas pereinamasis laikotarpis dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje ir nustoja galioti konstituciniame įstatyme įtvirtintas ribojimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.

Prezidentė pasirašė įstatymų pakeitimus, kurie numato, kad žemės pardavimas Lietuvoje neliktų be saugiklių. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliai galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Be to, yra įsigaliojęs ir naujasis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, pagal kurį įsigyti žemės yra sudėtingiau.


 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...